Sämmilij tuotâvuotâ- já sovâdâttâm­komissio lii luovâttâm loppâ­raportis

Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio luovâttij loppâraportis staatârááđán, Sämitiigán já nuorttâlij sijdâčuákkimân juovlâmáánu 4. peeivi 2025. Komissio lii kuullâm masa 400 sämmilâžžâd já tiilám 25 sierânâsčielgiittâssâd jieškote-uvlágánijn äššitobdein. Loppâraapoort siskeeld avžuuttâsâid já toimâiävtuttâsâid.

Komissio loppâraapoort lii kyevtiuáság. Uási I siskeeld komissio toimâiävtuttâsâid. Iävtuttâsâin almostittui meid čuákánkiäsu. Uási II lii rahtum kuullâmamnâstuv analyys vuáđuld, já tot lii juohhum viiđâ olesvuotân: kielâ, identiteet já väldi, kulttuurärbi já tááláš kulttuur, maaŋgâjienâg Sämieennâm, ärbivuáváliih iäláttâsah já kulttuureh nubástusâi oovdâst sehe sämmilii ohtsâškode já sämmilij pyereestvaijeem.

Staatârääđi asâttij Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio roovvâdmáánust 2021 oovtâstpargoost Sämitiggijn já nuorttâlij sijdâčuákkimáin. Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio lii lamaš pargostis jiečânâs já sorjomettum. Komissio toimâpaje nohá taan ive loopâst.

Komissio pargojuávkku:

  • pargoeellimprofessor, riehtitiettuu tuáhtár Hannele Pokka
  • puásuituállee já irâtteijee Heikki Paltto
  • haldâttâhtiettui maister, totkee Irja Jefremoff
  • arkkâpispe emeritus, teologia tuáhtár Kari Mäkinen
  • ollâopâttâhlehtor emerita, ohtsâškoddetiettui tuáhtár Anni-Siiri Länsman

Komissio pargo toorjân lii toimâm čälleeviehâ, mon váldučällen lii toimâm Ulla Aikio-Puoskari. Lasetiäđuh Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissiost: https://sdtsk.fi/

Komissio asâtteijeeh valdii vuástá loppâraapoort

”Tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmproosees luhostume tááhust lii tehálâš, et tiätu já ibárdâs sämmilijn Suomâ áinoo algâaalmugin lassaan Suomâst. Mij tuáivup, et mii pargo liäkká pálgá sovâdân nuuvt, et kyehti aalmug, syemmiliih já sämmiliih, pyehtih eelliđ nubijdis kunnijâtmáin šiev oovtâstpargoost koskânis”, tiäddut komissio saavâjođetteijee Hannele Pokka.

”Mun halijdâm kijtteđ Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio já komissio čälleevievâ tehálii já historjálii pargoost. Komissio paargon lii lamaš tuođâlâš já korrâ tárbu. Loppâraportân uápásmuvvoo huolâlávt já uáli stuorrâ tuođâlâšvuođáin”, iätá uáiviminister Petteri Orpo.

”Mun kiijtám puohâid taan räi porgum pargoost já eromâšávt sämmilijd, kiäh vuolgii fáárun taan prosesân. Mij asâtteijeeh ferttip väldiđ loppâraapoort tuođâst: tot siskeeld ennuv tehálii já maaŋgâpiälásii tiäđu, moos uápásmuđ. Ton vuáđuld mijjân vist lii pyeri oovtâst tääl riemmâđ aktivlávt paargon já rähtiškyettiđ soovâd. Tääl lii äigi väldiđ kiävtun uđđâlágán jurdâččem sämiaašijn: puáris toimâmvyevih iä innig rijttáá”, pááhud Sämitige saavâjođetteijee sajasâš Tuomas Aslak Juuso.

”Moonnâm neelji ive ääigi Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio lii kuullâm vijđáht sämisiärváduv já viggâm čielgiđ tuotâvuođâ. Mij sämmiliih lep algâmudo epiluáttámušâst huolâhánnáá uásálistám taan paargon, luáttám prosesân já muštâlâm almolávt lusis vuáttámušâidân-uv, moh onne luovâttum loppâraportist šaddeh uáinusân”, iätá nuorttâlij luáttámušolmooš Veikko Feodoroff.

Komissio pargo lii maaŋgânáál áinoošlajâsâš já historjálâš proosees nuuvt Suomâst ko maailmist. Komissio mittomeerrin lii lamaš árvuštâllâđ já aiccâđ sämmiláid čuoccâm já čyeccee olgoštem, vuoigâdvuođâi luávkkáámijd já assimilaatiopolitik Suomâst.

Komissio lii meid lasettâm tiäđulâšvuođâ sämmilijn Suomâst ässee algâaalmugin, iärrás lasseen tiilájum čuovâkovečáitálduv já kyevti dokumentelleekove peht. Sämmilij sajattâh algâaalmugin lii torvejum Suomâst vuáđulaavâst. Vuáđulaavâ 17 § 3 moomeent mield sämmilijn algâaalmugin lii vuoigâdvuotâ paijeentoollâđ já ovdediđ jieijâs kielâ já kulttuur. Sämitiggeest adelum laavâ nubástusah šoddii vuáimán porgemáánust 2025.

Komissio ohjelm juátkoo kuulmâpiäivásâžžân tábáhtummeen

Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio luovâttij loppâraportis staatârááđán, Sämitiigán já nuorttâlij sijdâčuákkimân juovlâmáánu 4. peeivi 2025. Luovâttemtilálâšvuođâ maŋa komissio ohjelm juátkoo puohháid ávus kuulmâpiäivásâžžân tábáhtummeen oovtâstpargoost Baltic Circle ‑teatterfestivaaláin, sämimuseo Siidain já Aalmuglâšteatteráin. Aalmuglâšteatterist já Siidast šaddeh historjálij tábáhtusâi válduläävdih, main raapoort já toos kirjejum feeriimeh lohhojeh jiänusân luuvij lohhei vuoimijguin 4.–6.12. Siärvuslâš jiänusân luuhâm puáhtá čuávvuđ meid Yle Areenast.

Komissio uárnee loppâtilálâšvuođâs sämmilij päikkikuávlust Sämikulttuurkuávdáš Sajosist Anarist 16.12. tijme 12–17.

Lasetiäđuh: Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio saavâjođetteijee Hannele Pokka, p. 040 482 2772; Sämitige saavâjođetteijee sajasâš Tuomas Aslak Juuso, p. 040 687 3394; nuorttâlij luáttámušolmooš Veikko Feodoroff, p. 050 396 1297; já sierânâsäššitobdee Nina Brander, staatârääđi kanslia, p. 0295 160 347.

Sämitige tiäđáttâs

Kove: Lauri Heikkinen (Staatârääđi kanslia)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Ive majemuš Wikipedia-pargopáájá uárnejuvvoo 13.–14. peeivi Helsigist

Anarâškielâ servi já Wikimedia Suomâ uárnejeh Wikipedia-páájá Helsigist juovlâmáánu 13.–14. peeivi tijme 10–16. Anarâškielân páájá stivriv Anarâškielâ seervi mediapargee Valtteri Valkeapolku já anarâškielâ ollâopâttâhlehtor...

Säämi Kielâkäldee lii Suomâ Aalmuglâš­kirje­rááju ive äššigâs 2025

Suomâ Aalmuglâškirjerááju lii mieđettâm Ive äššigâs 2025 ‑palhâšume sämmilij ohtâsii tave-eennâmlii äššitobdeeorgaanân Säämi Kielâkäldei. Säämi Kielâkäldest lii ovdâsvástádâs eres lasseen koordinistiđ, nonniđ já ovdediđ sämikielâi...

Sisministeriö tuárju piäluštâs­heli­kopter Aslak tooimâ 500 000 euro sierânâs­ruttâdmáin

Sisministeriö lii mieđettâm Laapi pyereestvaijeemkuávlun 500 000 euro ruttâdem, moin tuárjoo piäluštâshelikopter Aslak toimâ. Lapin Pelastushelikopteri Aslak ry, mii fáálá Aslak palvâlusâid, ferttij koskâlduttiđ tooimâ mottoom...

Mohtâ lii, mutâ torjui-uv lii tárbu – Tuđhâstâh anarâš­kielâlij uáppei luuhâm­moovtâst

Muoi leen uáppeekyevtis Oulu ollâopâttuvvâst já muoi halijdeen jyehiđ jieččân tuđhâstuv anarâškielâlij uáppei luuhâmmoovtâst. Tuđhâstâh lii uási Oulu ollâopâttuv kuursâst Tutkiva ainedidaktiikka, mii uárnejui...

NASA lii vuolgâttâm vuosmuu Mars-kirdem maaŋgâ ihán

Kyehti smavvâ satelliit láá vuolgâttum karttiđ piäivášpiegâ Mars pirrâsist. Pääččim lii meid tehelâš Blue Origin ‑finnoduv uđđâ rakettân. Vuosmuu keerdi viiđâ ihán NASA olášit uđđâ...