Sämmilij tuotâvuotâ- já sovâdâttâm­komissio lii luovâttâm loppâ­raportis

Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio luovâttij loppâraportis staatârááđán, Sämitiigán já nuorttâlij sijdâčuákkimân juovlâmáánu 4. peeivi 2025. Komissio lii kuullâm masa 400 sämmilâžžâd já tiilám 25 sierânâsčielgiittâssâd jieškote-uvlágánijn äššitobdein. Loppâraapoort siskeeld avžuuttâsâid já toimâiävtuttâsâid.

Komissio loppâraapoort lii kyevtiuáság. Uási I siskeeld komissio toimâiävtuttâsâid. Iävtuttâsâin almostittui meid čuákánkiäsu. Uási II lii rahtum kuullâmamnâstuv analyys vuáđuld, já tot lii juohhum viiđâ olesvuotân: kielâ, identiteet já väldi, kulttuurärbi já tááláš kulttuur, maaŋgâjienâg Sämieennâm, ärbivuáváliih iäláttâsah já kulttuureh nubástusâi oovdâst sehe sämmilii ohtsâškode já sämmilij pyereestvaijeem.

Staatârääđi asâttij Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio roovvâdmáánust 2021 oovtâstpargoost Sämitiggijn já nuorttâlij sijdâčuákkimáin. Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio lii lamaš pargostis jiečânâs já sorjomettum. Komissio toimâpaje nohá taan ive loopâst.

Komissio pargojuávkku:

  • pargoeellimprofessor, riehtitiettuu tuáhtár Hannele Pokka
  • puásuituállee já irâtteijee Heikki Paltto
  • haldâttâhtiettui maister, totkee Irja Jefremoff
  • arkkâpispe emeritus, teologia tuáhtár Kari Mäkinen
  • ollâopâttâhlehtor emerita, ohtsâškoddetiettui tuáhtár Anni-Siiri Länsman

Komissio pargo toorjân lii toimâm čälleeviehâ, mon váldučällen lii toimâm Ulla Aikio-Puoskari. Lasetiäđuh Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissiost: https://sdtsk.fi/

Komissio asâtteijeeh valdii vuástá loppâraapoort

”Tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmproosees luhostume tááhust lii tehálâš, et tiätu já ibárdâs sämmilijn Suomâ áinon algâaalmugin lassaan Suomâst. Mij tuáivup, et mii pargo liäkká pálgá sovâdân nuuvt, et kyehti aalmug, syemmiliih já sämmiliih, pyehtih eelliđ nubijdis kunnijâtmáin šiev oovtâstpargoost koskânis”, tiäddut komissio saavâjođetteijee Hannele Pokka.

”Mun halijdâm kijtteđ Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio já komissio čälleevievâ tehálii já historjálii pargoost. Komissio paargon lii lamaš tuođâlâš já korrâ tárbu. Loppâraportân uápásmuvvoo huolâlávt já uáli stuorrâ tuođâlâšvuođáin”, iätá uáiviminister Petteri Orpo.

”Mun kiijtám puohâid taan räi porgum pargoost já eromâšávt sämmilijd, kiäh vuolgii fáárun taan prosesân. Mij asâtteijeeh ferttip väldiđ loppâraapoort tuođâst: tot siskeeld ennuv tehálii já maaŋgâpiälásii tiäđu, moos uápásmuđ. Ton vuáđuld mijjân vist lii pyeri oovtâst tääl riemmâđ aktivlávt paargon já rähtiškyettiđ soovâd. Tääl lii äigi väldiđ kiävtun uđđâlágán jurdâččem sämiaašijn: puáris toimâmvyevih iä innig rijttáá”, pááhud Sämitige saavâjođetteijee sajasâš Tuomas Aslak Juuso.

”Moonnâm neelji ive ääigi Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio lii kuullâm vijđáht sämisiärváduv já viggâm čielgiđ tuotâvuođâ. Mij sämmiliih lep algâmudo epiluáttámušâst huolâhánnáá uásálistám taan paargon, luáttám prosesân já muštâlâm almolávt lusis vuáttámušâidân-uv, moh onne luovâttum loppâraportist šaddeh uáinusân”, iätá nuorttâlij luáttámušolmooš Veikko Feodoroff.

Komissio pargo lii maaŋgânáál áinoošlajâsâš já historjálâš proosees nuuvt Suomâst ko maailmist. Komissio mittomeerrin lii lamaš árvuštâllâđ já aiccâđ sämmiláid čuoccâm já čyeccee olgoštem, vuoigâdvuođâi luávkkáámijd já assimilaatiopolitik Suomâst.

Komissio lii meid lasettâm tiäđulâšvuođâ sämmilijn Suomâst ässee algâaalmugin, iärrás lasseen tiilájum čuovâkovečáitálduv já kyevti dokumentelleekove peht. Sämmilij sajattâh algâaalmugin lii torvejum Suomâst vuáđulaavâst. Vuáđulaavâ 17 § 3 moomeent mield sämmilijn algâaalmugin lii vuoigâdvuotâ paijeentoollâđ já ovdediđ jieijâs kielâ já kulttuur. Sämitiggeest adelum laavâ nubástusah šoddii vuáimán porgemáánust 2025.

Komissio ohjelm juátkoo kuulmâpiäivásâžžân tábáhtummeen

Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio luovâttij loppâraportis staatârááđán, Sämitiigán já nuorttâlij sijdâčuákkimân juovlâmáánu 4. peeivi 2025. Luovâttemtilálâšvuođâ maŋa komissio ohjelm juátkoo puohháid ávus kuulmâpiäivásâžžân tábáhtummeen oovtâstpargoost Baltic Circle ‑teatterfestivaaláin, sämimuseo Siidain já Aalmuglâšteatteráin. Aalmuglâšteatterist já Siidast šaddeh historjálij tábáhtusâi válduläävdih, main raapoort já toos kirjejum feeriimeh lohhojeh jiänusân luuvij lohhei vuoimijguin 4.–6.12. Siärvuslâš jiänusân luuhâm puáhtá čuávvuđ meid Yle Areenast.

Komissio uárnee loppâtilálâšvuođâs sämmilij päikkikuávlust Sämikulttuurkuávdáš Sajosist Anarist 16.12. tijme 12–17.

Lasetiäđuh: Sämmilij tuotâvuotâ‑ já sovâdâttâmkomissio saavâjođetteijee Hannele Pokka, p. 040 482 2772; Sämitige saavâjođetteijee sajasâš Tuomas Aslak Juuso, p. 040 687 3394; nuorttâlij luáttámušolmooš Veikko Feodoroff, p. 050 396 1297; já sierânâsäššitobdee Nina Brander, staatârääđi kanslia, p. 0295 160 347.

Sämitige tiäđáttâs

Kove: Lauri Heikkinen (Staatârääđi kanslia)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Säämi kielâ­kähvi­viäsu uárne­juvvoo Šielâst koskoho 21.1.

Aanaar kieldâ uárnee säämi kielâkähviviäsu Aanaar škoovlâst Šielâst uđđâivemáánu 21. peeivi tijme 14–16. Säämi kielâkähviviäsuh láá nuuvtá já puohháid ávus tábáhtumeh, main ulmuuh pyehtih sárnuđ...

Oulu kulttuur­uáivi­kaavpug­ive lekkâm­juhleh 16.1–18.1. – vuossâmuš peivi

Oulu lii Euroop kulttuuruáivikaavpug ive 2026 oovtâst slovakialijn Trenčín-kaavpugáin. Taan ive Oulust láá maaŋgâlágáneh kulttuurtábáhtusah, já meid sämikulttuur lii pyereest uáinusist. Taan artikkâlist Anarâš aavis...

Ovllá-sämioop­perast lii onne vuosâ­čááitus Oulu teatterist

Oulu teatter, Säämi aalmuglâšteatter Beaivváš já Oulu Sinfonia pyehtih onne tijme 19 rääjist lyeve oolâ vuordum Ovllá-ooppera. Koččâmušâst lii vuossâmuš oleseehid ooppera, mon vuosâčááitus...

Neelji ISS-astronaut juávkku lii maccâm tolebiššáá Enâmân ko lâi vuávájum

Neelji astronaut juávkku nummeer 11 aalmugijkoskâsii komovuotâsajattuvvâst ISS:st lii siäivum torvolávt Enâmân. Sij maccii mottoom oho tolebiššáá ko algâalgâlávt lâi vuávájum oovtâ astronaut tiervâsvuotâčuolmâ keežild....

Misthân lii limonaad­viäru, mondiet ulmuuh ain puáiduh?

Tovle lâi puoh pyerebeht. Taat ij lah aaibâs tuotâ. Mun kuittâg muštám, ete mist lâi párnážin herskupeivi. Tot lâi áinoo peivi ohhoost ko lâi...