President Martti Ahtisaari hävdiduvvoo skammâmáánu 10. peeivi 2023

President Martti Ahtisaari hävdidmeh uárnejuvvojeh Helsigist Maarti peeivi vástuppeeivi 10. peeivi skammâmáánu. President Ahtisaari sivnedemtilálâšvuotâ tuálloo Helsig tuámukirhoost tijme 13.

President Ahtisaari hävdiduvvoo Hietaniemi hävdienâmân sajan, kost láá meid ovdebái presidentij, Urho Kekkosii, Mauno Koivisto já Risto Ryti, häävdih. Hävdidempeivi lii almolâš lippupeivi ubâ enâmist. Yleisradio vuolgât hävdidmijd njuolgâ vuolgâttâssân Yle TV1:st já Yle Areenast já meid Radio Suomist.

Staatârääđi meridij almosčuákkimstis koskoho 18.10. staatâhävdidmij orniimist. Staatârääđi jesâneh tollii vistig joskis puudâ vuossaargâ 16.10. jáámmám president mušton.

Staatâhävdidmeh uárnejuvvojeh uđđâ njuolgâdusâi mield tuše presidentáid. Spiekâstuvah láá kuittâg lamaš motomeh. Staatârääđi puáhtá meridiđ staatâhävdidmijd meiddei kuhesáigásâš njunošministeráid, ovdâskode sahâalmaid já ulmuid, kiäin lii lamaš eromâš aalmuglâš merhâšume, tego Nobel-palhâšume uážžoid. Tááláš vyehi lii lamaš vyeimist ive 1989 loopâ rääjist.

Staatârääđi asâttij toimâkode Martti Ahtisaari hävdidmij vuáváámân já valmâštâlmân. Toimâkode saavâjođetteijen tuáimá staatâčällee Risto Artjoki. Ahtisaari omâhái ovdâsteijen tuáimá president Ahtisaari kandâ Marko Ahtisaari.

Martti Ahtisaari lâi Suomâ lovváád täsivääldi president. Sun tooimâi virgeest ivij 1994–2000. Sun lâi 86-ihásâš.

Käldeeh:

– Presidentti Martti Ahtisaaren valtiolliset hautajaiset järjestetään Helsingissä Martin päivänä 10.11. (valtioneuvosto.fi)

– Valtiolliset hautajaiset (vnk.fi)

Kove: Johannes Jansson/norden.org (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Kielâpiervâleh siämmáá káátu vyelni – ávus uuvsah 22.10.2025

Aanaar peivitipšosoojijn viättojii ávus uuvsah koskoho 22.10.2025. Toimâ uđđâ soojijn lii álgám jo vyesimáánust, ko kuohtuuh anarâškielâ kielâpiervâleh, Piervâl já Piäju, värrejii uđđâ soojijd....

Kielâtotkee Konrad Nielsen 150-ive juhle­seminaar Kuovdâ­kiäinust

Säämi ollâškovlâ já Turku ollâopâttâh ornijn kielâtotkee Konrad Nielsen 150-ive juhleseminaar roovvâdmáánu 22.–23. peeivi Kuovdâkiäinust Säämi ollâškoovlâst. Taan ive láá kuullâm 150 ihheed professor...

Louvre-museo Pariisist siirdij jálu­keđgijdis Ranska kuávdáš­paaŋki hoolvin

Ranskalâš media muštâl, et Louvre-museo Pariisist lii sirdám jálukeđgijdis Ranska kuávdášpaaŋki hoolvin pajeláhháá okko tassaaš (19.10.) tábáhtum ruokkâdis rievedem maŋa. Jálukeeđgih sirdojii syele čovgâ...

Rosemary Coogan – uđđâ puolvâ astronaut

Rosemary Coogan lii Euroop komovuotâornijdume ESA majemuu astronautvaljim kuávdáš nommâ: sun lii ohtâ ton vittâsist, kiäh väljejuvvojii ive 2022 álgám eidusii astronautškovliittâsân. Talle ko Rosemary...

Maailm vuossâmuš umesämi­kielâlâš video­spellâ Geävrrie lii almostum

Geävrrie, maailm vuossâmuš videospellâ umesämikielân, lii almostum. Spellâ maainâst sämiruumbust, mii lii kavnum Ranskaast. Kuhháá Säämist meddâl lamaš rumbu lii monâttâm vuoimijdis, já spellee pargon...