Jonsahpeeivi manojotolâh tiävdá maađij Laapi kuávlust tuorâstuv

Poolis tieđeet, et tot áigu kocceeđ jonsahpeeivi jotoluv sehe maađij já čääsi alne. Poolis vuárdá, et Maadâ-Suomâst Laapin puáttee jonsahpeivijotolâh lii rávhálub ko eres luámuaigij jotolâh. Ton saajeest jotolâh Laapi eennâmkode siste lassaan maaŋgâkiärdásâžžân. Maccâmjotolâh tábáhtuvá pasepeeivi toi jonsahpeiviviettei uásild, kiäh iä juáđhi luámui viettim.

Laapi poolislágádâs jotolâhohtâduv komisario Mika Grönroos tieđeet poolis nettisiijđoin, et poolis kocá eromâšávt vyeijei vyeijimsävrivuođâ, vyeijimvyevi já liävtu. Poolis kocá meid kesitupeluodâin, čääsi alne já astoäigisojij aldasijn.

Jotolâhân virkkun já huáputtáá

Poolis rävvee jotoluvâst jotteid nettisijđoinis já tuáivu, et jotolâhân vyelgidijn vyeijee ličij virkkuu ige sun anaččii huápu. Poolis muštoot, et maaŋgâs vyeijileh kesitupán pargopeeivi maŋa, kuás virkkuus vyeijee lasseen lii pyeri väldiđ huámášumán almolii máášu, väridiđ tuárvi ääigi vyejimân já toollâđ puudâid. Motomeh maađijkevtteeh liijká aneh huápu, já tot läävee oinuđ lijgeliähtun já varâlijn lappâdvyejimijn.

Poolis muštoot, et ellein várutteijee jotolâhkoolbâid kalga meid väldiđ tuođâst. Veikâ ijâttes iijâ ääigi piäiváš ij lyeštigin, te poccuuh já soorvah láá maŋgii huámmášmettumeh, ko toh čuážudeh oovtsaajeest. Torvokooskâ toollâm ovdebáá vyeijimniävun addel reagistemääigi meid talle, ko vyeijee kuáhtáá ellein, komisario Grönroos muštoot.

Suomâst jonsahpeeivi ääigi láá táválávt tábáhtum viärráás oohtânpeeškitmeh jotoluvâst já meid luhottesvuođah čääsi alne. Jonsahpeeivi ääigi meid alkohol kevttim uáinoo jotoluvâst.

”Jis vááldáh te jieh vyeje, jis vuájáh te jieh vääldi” – maaŋgâid luuvijd iivijd tassaaš jotolâhkampanjast šoddâm ettâmvyehi lii ain tuotâ. Taat siämmáš kuáská meid čäcijotolâhân, komisario Grönroos čielgee.

Poolis kocá čääsi alne jonsahpeeivi

Vuojâččem čääsi alne kulá syemmilii jonsahpiäiván. Čääsi oolâ vyelgein poolis tuáivu máášu já jiermi.

Jotolâhjuávhu njunoškonstaabel Jarkko Rytilahti tiädut kärbiskulttuurist kááijumliijvâi já eres vattum tarbâšij fáárust anneem. Kuávlu tubdâmuš já tiätu ton riiskâin lii tehelâš. Jis ij tuubdâ kuávlu, te lii pyeri kevttiđ navigistempiergâs.

Puhelin akku kolgâččij leđe tievâ já puhelin syeijejum njuoskâmist, nuuvt et táárbu mield puáhtá suáittiđ iše já muštâliđ, kost kuás-uv lii joođoost čääsi alne. Kárbáin teikâ čäcijettijn vyeijim ij uážu leđe varâlâš ige hettiđ eres čääsi alne jotteid teikâ kesituvij ässeid, njunoškonstaabel Rytilahti muštoot.

Uđđâsis loopâst Laapi poolis tuáivut puohháid torvolii määđhi jonsahpeivijotoluvâst já šiev jonsahpeeivi.

Käldee:

– Juhannuksen menoliikenne valtaa Lapin tiet torstaina (poliisi.fi)

Kove: Tapani Hellman (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Tievâslâš piäiváá­siävŋánem Reykja­vikist Islandist

Piäiváásiävŋánem lii ain eromâš já vuordum luándutábáhtus. Euroopist Piäiváš siävŋánij taan tove tievâslávt porgemáánu 12. peeivi käržis stielâsist Tave-Espanjast, uásist Portugal, uásist Ruánááeennâm sehe...

Škovlâihe álgá onne Anarist

Škovlâ álgá onne Aanaar kieldâ škoovlâin ađai Aanaar škoovlâst, Avveel škoovlâst, Čevetjäävri škoovlâst já Avveel luvâttuvâst. Säämi máttááttâskuávdáást čohčâluuhâmpaje aalgij porgemáánu 11. peeivi. Iänuduvâst škovlâ...

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...

Maailm algâ­aalmugij peivi viettui porge­máánu 9. peeivi

Maailm algâaalmugij peivi viettui porgemáánu 9. peeivi. Taan peeivi ulmen lii pyehtiđ uáinusân algâaalmugij vuoigâdvuođâid, kulttuurijd, kielâid já ärbivuovijd sehe muštottiđ algâaalmugij sajattuvvâst maailm...

Euroopist uáinoo tievâslâš piäiváá­siävŋánem – Suomâst tot uáinoo uássin

Euroop kiäččá Piäiváá kulij koskoho porgemáánu 12. peeivi, ko tievâslâš piäiváásiävŋánem uáinoo Tave-Atlant alne já Viestâr-Euroopist. Ive 1999 maŋa taat lii vuosmuš Euroopist uáinojeijee...