Faarao Thutmosis II hävdi lii kavnum Egyptist – muumio jieš kavnui jo ive 1881

Egyptliih antiikvirgeomâhááh almottii kuovâmáánu koskâmuddoost, ete egyptlij já britannialij arkeologij juávkku lii kavnâm faarao Thutmosis II tovláá häävdi. Virgeomâhái mield ovdebáš návt merhâšittee káávnus lâi faarao Tutankhamon hävdi, mon britannialâš arkeolog Howard Carter kaavnâi ive 1922. Thutmosis II lâi Tutankhamon madâreeči.

Hävdi kavnui Luxor kaavpug já Kunâgâsâi leevi viestârbeln. Häävdi siisâjoto já válduvázáttâh kávnojii jo ive 2022. Vistig totkeeh arvâlii, et hävdi kulâččij kiännii faarao káálgun, tastko kávnus alda láá faarao Thutmosis III káálgui hävdi sehe kunâgâtâr Hatšepsutân kullee hävdi. Hatšepsut lâi Thutmosis II kálgu já peliuábbi. Tutkâmušâid hettejii meiddei tot, et häävdist lâi tulvâm, sehe tot, et hävdi lâi masa kuárus. Totkeeh liijká kavnii motomijd littepittáid, main lijjii Thutmosis II já Hatšepsut noomah já eres tiäđuh. Toh čujotteh meid toos, ete Hatšepsut toimâttij kállás háávdánsivnedem. Tääl arkeologij ulmen lii selgâttiđ, kuus häävdi tiiŋgah láá tolvum.

Thutmosis II haldâšij Egypt suullân 3 500 ihheed tassaaš 18. dynastia ääigi. Suu muumio kavnui ive 1881 Deir el-Bahri hävdikámárist, mii lii Niili viestârrido peln Luxor kaavpug alda. Thutmosis II kálgu Hatšepsut šoodâi faaraon forgâ kállás jäämmim maŋa. Hatšepsut lâi tovláá Egypt ohtâ härvis nissoonfaaraoin, já sun lii meid ohtâ váldálumosijn faaraoin. Sun ij lah hävdidum kállás alda orroo háávdán, peic mottoom kilomeetter kiäčán Kunâgâsâi liähán oovtâst ejijnis Thutmosis I:in. Kunâgâsâi leehi lii leehi, moos láá hävdidum maaŋgah uđđâ väldikode faaraoh já eres tovláá Egypt ollâárvusiih persovneh.

Käldeeh:

– Egyptissä löydettiin faarao Thutmosis II:n hauta (yle.fi)

– Last undiscovered tomb of Tutankhamun dynasty found (www.bbc.com)

– Egypt announces first discovery of pharaoh’s tomb in more than 100 years (www.reuters.com)

– Thutmose II’s tomb is Egypt’s biggest archaeological discovery since 1922 (www.aljazeera.com)

– Egypt announces first discovery of a royal tomb since King Tutankhamun’s was found over a century ago (www.cbsnews.com)

Kove: Francisco Anzola (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...

Maailm algâ­aalmugij peivi viettui porge­máánu 9. peeivi

Maailm algâaalmugij peivi viettui porgemáánu 9. peeivi. Taan peeivi ulmen lii pyehtiđ uáinusân algâaalmugij vuoigâdvuođâid, kulttuurijd, kielâid já ärbivuovijd sehe muštottiđ algâaalmugij sajattuvvâst maailm...

Euroopist uáinoo tievâslâš piäiváá­siävŋánem – Suomâst tot uáinoo uássin

Euroop kiäččá Piäiváá kulij koskoho porgemáánu 12. peeivi, ko tievâslâš piäiváásiävŋánem uáinoo Tave-Atlant alne já Viestâr-Euroopist. Ive 1999 maŋa taat lii vuosmuš Euroopist uáinojeijee...

Jurduuh anarâš­kielâ uápuin Säämi máttáát­tâs­kuáv­dáást

Čällee: Maija Nordqvist Addâgâs, mun jiem ibbeerd. Taat ceelhâ lâi korrâ kiävtust čohčuv ko mun algâttim anarâškielâ uápuid Säämi máttááttâskuávdáást. Mun värrejim Anarân mäddin, jiemge...

Mii lii ”saada” sämikielân?

Mii lii saada sämikielân? Lii-uvks tot ain uážžuđ teikâ finniđ? Kuás kalga kevttiđ nube já kuás nube? Tágárijd koččâmušâid kielâtiettee távjá finnee. Mun meid...