Napoli eennâmvuálááš ”supertullâvääri” lii oppeet koccám

Italia Napolist eennâmvuálááš tullâvääri Campi Flegrei tovâttij eennâmtuárgástâs vuossaargâ, vyesimáánu 20. peeivi. Ton intensiteet lâi 4,4 Richter ciäkkáduv mield. Taat lâi korrâsumos eennâmtuárgástâs kaavpugist 1980-lovo aalgâ maŋa.

Tullâvääri lii lamaš kuhes ääigi myesitiileest, mut 1950-lovo rääjist tot lii čáittám meerhâid tast, ete tot muttuuččij oppeet aktiivlâžžân, mii puávtáččij tovâttiđ ennuv vahâgijd, jis tot rusoškuáđáččij. Campi Flegrei lii Euroop stuárráámus aktiivlâš kaldera ađai tullâvääri russoom maŋa pááccám vuovdâ. Italialiih tieđâulmuuh kočodeh tom ”supertullâväärrin”.

Vyesimáánu 20. peeivi eennâmtuárgástâsah lijjii maaŋgah, joba čyeđeh, mut stuárráámus uási tain lijjii nuuvt hiäjuh, ete olmooš ij huámmášâm taid. Korrâsumos eennâmtuárgástâs huolâstutij Napoli viestârbeln leijee Pozzuoli ässeid. Pozzuoli lii kaldera čohe oolâ huksejum kaavpug. Kuávlust šoodâi kyehti peeivi maŋeláá 3,6 magnitud eennâmtuárgástâs, mii piejâi Italia uáiviminister Giorgia Meloni toollâđ etičuákkim ministerijdiskuin.

Totkeeh iä osko, et tullâvääri rusoččij aaibâs forgâ, mut tullâvaarijn ij kuássin tieđe. Virgeomâhááh láá váruttâm ulmuid ráhtádâttâđ uđđâ eennâmtuárgástâssáid.

Moonnâm ohhoost nissoonfaŋgâl Pozzuolist steŋgejui tullâvääri aktiivlâšvuođâ tiet. Meiddei škoovlah já fabrikeh steŋgejuvvojii. Loveh perruuh evakuistojii tááluin, moh láá koččâmvaarâst. Maaŋgah ulmuuh meid meridii uáđđiđ olgon. Italia uáiviminister Meloni haldâttâs lii rähtimin evakuistemvuáváámijd stuorrâ eennâmtuárgástus já tullâvääri máhđulii russoom várás. Napoli kuávlust ääsih suullân kulmâ miljovn olmožid.

Moonnâm tove Campi Flegrei rusoi 1500-lovvoost. Tot lii lamaš aktiivlâš aainâs-uv 80 000 ihheed. Tullâvääri káttu koočâi korrâ rusomij maŋa 39 000 já 15 000 ihheed tassaaš. Ton rääjist ton eennâmvuálásiih magmakámáreh láá oppeet tievvâm, já totkei mield tullâvääri loopâst ruso. Russoom 39 000 ihheed tassaaš tovâttij vulkaanlii täälvi masa 100 kilomeetter keččin-uv tullâväärist já paifakkist čuáskudij ubâ eennâmpáálu.

Käldee:

– Naples on edge as huge underground volcano rumbles (www.courthousenews.com)

Kove: Wolfgang Moroder (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Ive 2025 majemuš Wikipedia-páájá tollui Helsigist

Lovmat olmožid čokkânii čäälliđ anarâškielâlijd Wikipedia-artikkâlijd Helsigân ovddii Maria-pyecceiviäsu pajekiärdán juovlâmáánu 13.–14. peeivi. Nuorâmus pááján uásálistee lâi viiđâihásâš nieidâš. Fáárust lâi ulmui lasseen meiddei...

Hildá Länsman & Tuomas Norvio iävtukkâssân Etno-Emman, Niillas Holmberg kirje vist Runeberg-palhâšumán

Duo Hildá Länsman & Tuomas Norvio lii iävtukkâssân Ive Etno 2025 ‑palhâšumán Emma-gaalast. Duo vuossâmuš skiärru ”Dajan” almostui ive 2025 aalgâst. Hildá Länsman já...

Kávpálâš kuálástem lii lasanâm Aanaar­jäävrist

Luánduriggodâhkuávdáá vorâs raapoort mield kuálástem Aanaarjäävrist lii muttum ennuv majemui 15 ive ääigi. Čielgâ nubástussân lii kávpálii viermikuálástem lasanem já rijjâääigi viermikuálástem kiäppánem. Rijjâääigi...

Euroopliih astro­nauteh peesih uásá­listiđ NASA mánudâš­kirdemáid

Euroop komovuotâornijdume ESA hovdâ Joseph Aschbacher lii almottâm, et ESA lii finnim jieijâs astronautáid kulmâ saje NASA mánudâškirdemáid. Aschbacher tieđettij, et vuosmuu saje finnee...

EU:st kevttui ruttâ tutkâm‑ já ovdedem­paargon paijeel 400 miljard eurod ive 2024

Ive 2024 Euroop union enâmeh kevttii áárvu mield 403,1 miljard eurod tutkâm‑ já ovdedempaargon (research & development, R&D). Loho lii 3,6 prooseent stuárráb ko ive...