Šiljoboŋŋam-tábáhtume uárnejuvvoo uđđâivemáánu 27.–28. peeivi

Loddeservi BirdLife uárnee Šiljoboŋŋam (su. Pihabongaus) -tábáhtume uđđâivemáánu 27.–28. peeivi. Šiljoboŋŋam lii Suomâ stuárráámus loddetábáhtume. Tot uárnejuvvoo taan ive jo 19. keerdi. Taan tábáhtumán kii peri puáhtá uásálistiđ keččâmáin luudijd oovtâ tijme ääigi jieijâs šiljoost teikkâ mottoom eres saajeest. 

Šiljoboŋŋam-tábáhtume ulmen lii movtáskittiđ ulmuid čuávvuđ tom, mii puoh tábáhtuvá pääihi alda luándust já magareh lodeh kávnojeh tälviv loddelyevdist já táálu šiljoost. Kii peri puáhtá uásálistiđ tábáhtumán. Koččâmušâst ij lah kišto, pic tehálumos äšši lii uásálistiđ já almottiđ, magarijd já mon ennuv luudijd lii uáinám. Tábáhtume puátusijn šaddeh teháliih tiäđuh Suomâ tälviáigásijn loddenaalijn já tai nubástusâin. Tondiet lii-uv tergâd almottiđ luudijd, moh láá oinum oovtâ saajeest eidu oovtâ tijme ääigi. Nuuvt almottâsâin šoddâm jieškuuđij-uv iivij amnâstuvâid puáhtá viärdádâllâđ koskânis. Meiddei tot lii mávsulâš tiätu, et ij lah uáinám oovtâgin lode tijme ääigi, teikkâ tuše muáddi táválii lode láá oinum, já tom-uv kannat almottiđ. Kuássin ij pyevti tiettiđ, mon loddešlaajâ nääli ucco teikkâ stuáru puátteevuođâst já moos taat tiätu motomin máhđulávt tarbâšuvvoo.

Jis tun halijdah uásálistiđ Šiljoboŋŋam-tábáhtumán, te taa láá ravvuuh:

  • Čuávu oovtâ tijme ääigi luudijd jieijâd šiljoost teikkâ eres mudágâš saajeest uđđâivemáánu majemuu oholoopâ jo-uv lávurduv tâi pasepeeivi. 
  • Tuubdâ loddešlaajâid, maid tun lah uáinám.
  • Luuvâ, kalle lode tun uáináh enâmustáá tiätušlaajâst siämmáá ääigi (návt tun jieh luuvâ vahâgist siämmáá lode maŋgii).
  • Almoot luudijd luámáttuvváin, mii kávnoo BirdLife-siijđost, majemustáá vástuppeeivi 2.2.2024. Lii meid máhđulâš almottiđ luudijd BirdLife-siärván postâkorttáin.
  • Almoot luudijd oovtâ saajeest tuše ohtii (ađai ij sehe lávurduv já pasepeeivi).
  • Almootmáin luudijd tun puávtáh uásálistiđ meid vuárbumân. 

Šiljoboŋŋam-tábáhtume lii uárnejum Suomâst ive 2006 rääjist ain uđđâivemáánu majemuu oholoopâ. Ive 2023 toos uásálistii paijeel 24 000 olmožid masa 16 300 saajeest pirrâ Suomâ.

Käldee:

– Pihabongaus (www.birdlife.fi)

Kove: Erik Karits (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Kumkvatmarmelaad

Kumkvat lii vissâ tunjin uđđâ sääni? Nuuvt munjin-uv. Mun teivim toos sattum mield jieččân kievkkânist ko lehâstim suullân kilupele teddee sehhii, mon ruonâskävppijâs skeŋkkij...

Aanaar: Ijâttes ijjâ ovtâstit juoiguu já pop­kulttuur

Saijoos piirâs Anarist muttui oppeet kulttuurareenan ko sämimuusik váldutábáhtume Ijahis idja, Ijâttes ijjâ, čokkij ulmuid já artistijd pirrâ Säämi. Algâaalmugij muusikfestivaal lii šoddâm loppâkeesi...

Tievâslâš piäiváá­siävŋánem Reykja­vikist Islandist

Piäiváásiävŋánem lii ain eromâš já vuordum luándutábáhtus. Euroopist Piäiváš siävŋánij taan tove tievâslávt porgemáánu 12. peeivi käržis stielâsist Tave-Espanjast, uásist Portugal, uásist Ruánááeennâm sehe...

Škovlâihe álgá onne Anarist

Škovlâ álgá onne Aanaar kieldâ škoovlâin ađai Aanaar škoovlâst, Avveel škoovlâst, Čevetjäävri škoovlâst já Avveel luvâttuvâst. Säämi máttááttâskuávdáást čohčâluuhâmpaje aalgij porgemáánu 11. peeivi. Iänuduvâst škovlâ...

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...