Suomâ lâi Euroop čiččâdin tivrâsumos eennâm moonnâm ive

Aalmugijkoskâsii haddeviärdádâllâm mield Suomâ lâi moonnâm ive Euroop čiččâdin tivrâsumos eennâm. Viärdádâlmist lijjii fáárust 36 enâmid. Tain puoh tivrâsumos lâi Sveicci, já hälbimus lâi Turkki. Sveicci já Turkki láá kuohtuuh Euroop union ulguubeln. Nubben tivrâsumos eennâm lâi Island, mii ij meidgin kuulâ Euroop unionân. Kuálmádin poođij Irland, mii lii tivrâsumos eennâm Euroop unionist. Tivrâsuboh ko Suomâ lijjii meiddei Tanska, Taažâ já Luxemburg. Ruotâ vist poođij kávcádin, ađai tot lâi ucánjáhháá häälbib ko Suomâ.

Statistiikkuávdáá mield päikkimašinij já makkuuttâselektroniik hadeh lijjii moonnâm ive Suomâst alda eurooplii koskâtääsi. Suomâst eromâš tiivrâs lâi alkohol. Moonnâm ive Suomâst alkoholjuhâmušâi hadeh lijjii Euroop kuálmádin tivrâsumoseh Island já Taažâ maŋa.

– Alkohol já tubbáák stuorrâ haddeiäruh enâmij kooskâst láá iänááš kiddâ tast, magareh viäruh jieškođe-uv enâmist láá, čielgee Statistiikkuávdáá pajeaktuaar Harri Kananoja.

Statistiikkuávdáá mield purrâmuš lâi Suomâst Euroop kávcádin tivrâsumos moonnâm ive.

– Ruošâ já Ukraina koskâsii suáđi keežild purrâmuš hadeh pajanii čuuvtij ubâ maailmist – meid Suomâst. Energia hadeh pajanii, já meid viehâkolvuuh šoddii tivrâsubbon, Kananoja muštâl.

Käldee:

– Suomi oli Euroopan seitsemänneksi kallein maa viime vuonna (yle.fi)

Kove: Tumisu (Pixabay)

Oovdeb artikkâl
Čuávuvâš artikkâl

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Afrikist jo paijeel 10 000 ebola­njuá­mumid

Afrikist láá vuottum taan ive jo paijeel 10 000 ebolanjuámumid, moh iänááš tiättojeh Kongo demokraatlii täsivääldi nuorttâuásist. Masa 5 000 olmožid láá jáámmám taavdân. Kongo lasseen ebolanjuámumeh...

Äʹrbb-haahâ vuálgá joton Suomâ Sämi­tig­geest: Ulmen ohtâ­sâš stra­tegia kult­tuur­áárbán já ärbi­vuá­válii tiätun

Suomâ Sämitiggeest lii vuálgám joton Äʹrbb-haahâ, muštâl Sämitigge tiäđáttâsâstis. Haahâ olášuttoo ohtsâšpargoost Taažâ Sämitiggijn, já tom ruttâd Interreg Aurora ‑ohjelm. Raajijd rastaldittee haavâ ulmen...

Oulankajuuvâst kiävt­tojii robo­teh já taho­jiermi juhâ­pirrâs tutkâ­mist

Čohčâmáánu loopâst Tuurku ollâopâttuv totkeeh já Eennâmmittedem­lágádâs päikkitiätu­kuávdáš (FGI) testajii Oulankajuuvâ Jäkälämutkast njunošteknologia, moin puáhtá tutkâđ juhâpirrâs nubástusâid hirmâd jotelávt já tárkká. Juhâpiirâs tutkui droonijguin, jiešráđálávt vyeijee...

Tutkâmuš: Stuár­ráá­mus uási uccâ já koskâ­mat­sijn luu­dijn vär­re­jeh iho

Nelji viiđâ uccâloddáást värrejeh iho. Taat čiälgá maailmvijđosii tutkâmušâst, mii tohhui neelji eennâmuásist. Tutkâmušâst lijjii fáárust 56 uccâ já koskâmatsâžžâd loddešlaaijâd. Tutkâmušâst koskâmiärálávt 82 prosentid...

Vuáládâh­enâmij Fries­land eennâm­kode uđđâ miä­rá­dâs keni­git puoh kuávlu pár­náid máttáát­tâl­lâđ friisi­kielâ

Provinciale Staten van Fryslân (Friesland prooviins parlament) Vuáládâhenâmijn iäláskit friisikielâ pehtilis toimâigijn: friisikielâ puátá págulâžžân oppâamnâsin puoh párnáid puoh škoovlâin ubâ Friesland eennâmkoddeest. Ulmen...