Aanaar kieldâ huksee uđđâ toimâtiilijd

Aanaar kieldâ lii huksiimin toimâtiilijd škovláid. Čuovviittâshovdâ Ilkka Korhonen muštâl Anarâš aavisân, et pargo vyelni láá tääl kulmâ proojeekt.

Vuosmužžân projektin lii finniđ Avveel Kaarre-škoovlâ valmâšin toin naalijn, et lekkâmjuuhlijd puáhtá toollâđ čohčâmáánu 1. peeivi. ”Škovlâ lii mudoi vaalmâš, mut šiljopargoid kalga val porgâđ”, Ilkka Korhonen muštâl.

Nubben projektin lii Aanaar škoovlâ huksim, mii lii eidu älgimin. Äigitaavlu mield uđđâ škovlâ lii vaalmâš porgemáánust 2024. Huksimsopâmuš čallui vuálá njuhčâmáánu 17. peeivi, mut váldustiivrâ miärádâs lâi talle jo valmâšin. Taas puátih meid toimâtileh rijjâááigán já nuorâitooimân, já meid soti-toimâtileh puátih škoovlâ ohtâvuotân.

Kuálmádin projektin lii Čevetjäävri škovlâ, moos uđâsmittojeh kietâtyejisajeh. Puáris tileh raččojeh meddâl já toi sajan huksejuvvojeh uđđâ tileh. Taat huksimproojeekt kolgâččij valmâštuđ taan ive ääigi. Siämmáá toimâtilán puátih meid tileh arâšoddâdmân já soti-suárgán.

Mun koijâdâm meid huksejeijein. Ilkka Korhonen muštâl, et Avveel huksejeijen lii toimâm Lehto. Aanaar toimâtiilijd huksee Sakela, mii lii ennuv huksim tiilijd virgetooimâ várás Avelist, já Kittâlist tot lii huksiimin škoovlâ. Čevetjäävri huksejeijest ij lah val tiätu.

Aanaar škoovlâ huksimbudjet lii 12 miljovn eurod. Čevetjäävrist ij lah val miärádâs, mut Ilkka Korhonen muštâl, et niäljádâsmeetterij mittedem vuáđuld budjetarvâlus lii suullân 800 000 eurod.

Mun koijâdâm meid Ilkka Korhosiist, kuus šaddeh kielâpiervâlij uđđâ toimâtileh Anarist. Sun muštâl, et kohân škovlâ värree uđđâ rakânâsân, te tääl koskâpuddâsii škovlâkiävtust leijee toimâtileh remontistojeh arâšoddâdem toimâtilleen. Tohon värrejeh peivikiäčču já kielâpiervâleh. Vuosâarvâlus lii peessâđ uđđâ toimâtiilijd ive 2025 aalgâbeln.

Muoi sárnoon val puátteevuođâst. Šadda čielgâsin, mondiet uđđâ toimâtileh tarbâšuvvojeh. Vistig-uv láá lamaš háástuh sisáimoin, já Aanaar pärniloho lii meid lasanâm 2000-lovo vuáváámijn. ”Muádlov ihheed tassaaš tileh lijjii 80–100 páárnán, mut tääl škovlâliih láá jo 150”, Ilkka Korhonen muštâl. Sun arvâl, et pärniloho ij lah uccánmin, pic tot piso jo-uv tágárin teikâ tot sáttá val šoddâđ-uv ucánjáhháá. Siämmáá ääigi meid aassâmvisteh valmâštuveh Anarân.

”Aanaar kieldân tarbâšuvvojeh ain pargeeh puátteevuođâst-uv, sehe suomâkielâliih já sämikielâliih”, Ilkka Korhonen looppât.

Kove: Fabrizio Brecciaroli

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Toimâtteijest: Euroviisui nubbe semifiinaal uárnejui tuorâstuv

Euroviisui nubbe semifiinaal uárnejui tuorâstâheehid Wienist. Meiddei taan semifinalist jootkân pessii love enâmid. Sätioornigist almottum tiäđu mield jootkân pessii čuávuvááh enâmeh: Bulgaria (Dara – Bangaranga)....

Tälviolympialiih 2030 uárne­juvvojeh Ranska Aalpâin

Meiddei čuávuvááh tälviolympialiih tuállojeh Euroopist. Toh uárnejuvvojeh Ranska Aalpâin kuovâmáánu 1.–17. peeivi 2030. Taat lii niäljád kerdi ko Ranska tuáimá olympialij išedin. Ovdebááh olympialiih...

Toimâtteijest: Suomâ ovdánij euroviisui finalân – Sämikielâg viisufanih árvuš­tâllii pittáid

Suomâ euroviisuovdâsteijeekyevtis Pete Parkkonen já Linda Lampenius lává ovdánâm finalân, mii tuálloo lávvárduv Wienist. Suomâ väljejui finalân nubben enâmin love eennâm juávhust. Suomâ lasseen finalist...

Sigga-Marja Maggan lii mieđettum Suomâ Tieđâ­akatemiai Risto Pelkonen ‑olmooš­vuoigâd­vuotâ­palhâšume

Ive 2026 Risto Pelkonen ‑olmoošvuoigâdvuotâpalhâšume lii finnim FT dooseent Sigga-Marja Magga Oulu ollâopâttuv Giellagas-instituutist. Sun palhâšui pargostis sämmilij totkei vuoigâdvuođâi já tiettuu rijjâvuođâ oovdedmist. Palhâšume...

Euroviisuh uárne­juvvojeh Wienist Nuorttâ­riijkâst – Mikkâl Morottaja čielgee fiinaal anarâškielân

Taanihásiih euroviisuh uárnejuvvojeh Wienist Nuorttâriijkâst Wiener Stadthallest. Tijmái euroviisui vyeittee lâi JJ adai Johannes Pietsch, kote puovtij kištoid jieijâs enâmân pitáinis Wasted Love. Taat...