Aanaar kieldâ huksee uđđâ toimâtiilijd

Aanaar kieldâ lii huksiimin toimâtiilijd škovláid. Čuovviittâshovdâ Ilkka Korhonen muštâl Anarâš aavisân, et pargo vyelni láá tääl kulmâ proojeekt.

Vuosmužžân projektin lii finniđ Avveel Kaarre-škoovlâ valmâšin toin naalijn, et lekkâmjuuhlijd puáhtá toollâđ čohčâmáánu 1. peeivi. ”Škovlâ lii mudoi vaalmâš, mut šiljopargoid kalga val porgâđ”, Ilkka Korhonen muštâl.

Nubben projektin lii Aanaar škoovlâ huksim, mii lii eidu älgimin. Äigitaavlu mield uđđâ škovlâ lii vaalmâš porgemáánust 2024. Huksimsopâmuš lii čallum vuálá njuhčâmáánu 17. peeivi, mut váldustiivrâ miärádâs lii talle jo lamaš valmâšin. Taas puátih meid toimâtileh rijjâááigán já nuorâitooimân, já meid soti-toimâtileh puátih škoovlâ ohtâvuotân.

Kuálmádin projektin lii Čevetjäävri škovlâ, moos uđâsmittojeh kietâtyejisajeh. Puáris tileh raččojeh meddâl já toi sajan huksejuvvojeh uđđâ tileh. Taat huksimproojeekt kolgâččij valmâštuđ taan ive ääigi. Siämmáá toimâtilán puátih meid tileh arâšoddâdmân já soti-suárgán.

Koijâdâm meid huksejeijein. Ilkka Korhonen muštâl, et Avveel huksejeijen lii toimâm Lehto. Aanaar toimâtiilijd huksee Sakela, mii lii ennuv huksim tiilijd virgetooimâ várás Avelist, já Kittâlist tot lii huksiimin škoovlâ. Čevetjäävri huksejeijest ij lah val tiätu.

Aanaar škoovlâ huksimbudjet lii 12 miljovn eurod. Čevetjäävrist ij lah val miärádâs, mut Ilkka Korhonen muštâl, et niäljádâsmeetterij mittedem vuáđuld budjetarvâlus lii suullân 800 000 eurod.

Koijâdâm meid Ilkka Korhosiist, kuus šaddeh kielâpiervâlij uđđâ toimâtileh Anarist. Sun muštâl, et kohân škovlâ värree uđđâ rakânâsân, te tääl koskâpuddâsii škovlâkiävtust leijee toimâtileh remontistojeh arâšoddâdem toimâtilleen. Tohon värrejeh peivikiäčču já kielâpiervâleh. Vuosâarvâlus lii peessâđ uđđâ toimâtiilijd ive 2025 aalgâbeln.

Muoi sárnoon val puátteevuođâst. Šadda čielgâsin, mondiet uđđâ toimâtileh tarbâšuvvojeh. Vistig-uv láá lamaš háástuh sisáimoin, já Aanaar pärniloho lii meid lasanâm 2000-lovo vuáváámijn. ”Muádlov ihheed tassaaš tileh lijjii 80–100 páárnán, mut tääl škovlâliih láá jo 150”, Ilkka Korhonen muštâl. Sun arvâl, et pärniloho ij lah uccánmin, pic tot piso jogo tágárin teikâ tot sáttá val šoddâđ-uv ucánjáhháá. Siämmáá ääigi meid aassâmvisteh valmâštuveh Anarân.

”Aanaar kieldân tarbâšuvvojeh ain pargeeh puátteevuođâst-uv, sehe suomâkielâliih et sämikielâliih”, Ilkka Korhonen looppât.

Kove: Fabrizio Brecciaroli

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Argentiina kuáđá Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO

Argentiina president Javier Milei almottij kuovâmáánu 5. peeivi, ete Argentiina áigu kyeđđiđ Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO. Almottâs poođij kyehti oho ton maŋa ko Ovtâstum staatâi...

Kirjeárvuštâllâm: Ij lah ko vyelgiđ

Ij lah ko vyelgiđ lii nuorâikirje, mon lii čáállám Ann-Helén Laestadius. Tot lii algâalgâlávt čallum ruotâkielân. Uáivipersovn lii 19-ihásâš Johannes. Sun ij tieđe, maid sun...

Säämimuseo Siida puávdee siärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân

Säämimuseo Siida puávdee sämisiärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân. Museo väljee sämmilâštiiŋgâid Siida vuáđučáitálduv siärvusvitriinân oovtâst siärvusáin. Taan tove uáinusân peesih Tave-Pohjanmaa museo skeŋkkim sämitiiŋgah,...

Yle Sáámán usâškyeteh uđđâ hoovdâ – Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis

Yle Sáámán usâškyeteh forgâpalij uđđâ hoovdâ. Yle Säämi tááláš hovdâ Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis cuáŋuimáánu rääjist. Sun lii lamaš uáppuluámust vyesimáánu...

Totkee čoovdij matemaatlii čuolmâ, mii lâi čuávdusttáá paijeel 40 ihheed

Totkee Susanna Heikkilä lii jieijâs náguskirjetutkâmušâst Helsig ollâopâttuvâst čuávdám matemaatlii čuolmâ, mii lâi čuávdusttáá paijeel 40 ihheed. Čuolmâ kuáská topologian. Topologia lii geometrisâš syergi,...