Artemis II ‑komovuotâ­skiijpâ lii juksâm Mánudáá juurrâm­rađe

Orion-komovuotâskiijpâ lii juksâm Mánudáá juurrâmrađe. Majebaargâ tijme 2.02 Suomâ ääigi tot juuđij puoh enâmustáá kukkenorroo saje peht Enâmist kejâdijn. Rakkeet kirdá Mánudáá pirrâ, já tastoo tot kirdá maassâd Enâmân. Rakkeet paččui mánudâšmáátkán koskoho 1.4. tijme 18.35.12 EDT ađai tijme 01.35.12 Suomâ ääigi tuorâstuv. Mätki pištá suullân love pirrâmpeivid.

Astronauteh láá muštâlâm Enâmân jieijâs fiäránijn määđhi ääigi. Vistig sii mielâst lii lamaš eromâš uáiniđ ubâ Eennâm já ton kuohtuid naavijd siämmáá ääigi. Artemis II kirdee Victor Glover muštâl, et sii uáđđimpuudâ ääigi Eennâm lâi-uv paifakkist jo čuuvtij uccom já Mánudâš stuárrum. Määđhi ääigi Mánudâš stuáru ubâ ääigi já Eennâm ucco. 1960-lovo Apollo-kirdemijn Apollo 13 komendeijee Jim Lovell kuvvij tom tobdo oskomettumin, et Mánudáást kejâdijn ubâ Eennâm lâi nuuvt čuuvtij uccom, et tot čaavâi čiähusân suu peelgi vuálá.

Orion kiirdij vistig Eennâm juurrâmraađeest, mon ääigi rakkeet testajui pyereest ovdilgo tot paččui paijeelmiärálijn Translunar injektio ‑moottorpuáldimáin Mánudáá kulij. Taan puáldim maŋa komovuotâskiijpâst ij lah innig máhđulâš maccâđ Enâmân jurâhánnáá Mánudáá pirrâ.

Artemis II ij siäivu Mánudáá asan, pic tot váldá kuuvijd já totká eromâšávt Mánudáá sevŋis pele.

Teknisiih vädisvuođah

Teknisiih vädisvuođah taan kirdemmääđhi ääigi láá lamaš kuohtii komovuotâskiijpâ hiivsigáin. Piegguuttempoccei paasij kuittâg mottoom verd kužžâ, mii jiäŋui. Lávvárduv kirdemkocceem meridij, et vädisvuođâ puávtáččij iskâđ čuávdiđ jorgeetmáin komovuotâskiijpâ toin naalijn, et jiäŋŋum poccee ličij Piäiváá kulij. Piäiváš lieggij tommit, et jiäŋŋum poccee lekkâsij uásild, já Orion luoštij uási kuužâst komovuotân.

Maŋeláá toppâlum poccee kuorrim luhostui pyereest. Kirdemstivrim almottij, et hiivsig puovtij vuod kevttiđ táválávt.

Maccâm Enâmân

Orion kolgâččij maccâđ Enâmân cuáŋuimáánu lovváád peeivi. Tot kolgâččij koččâđ Kuálhismeerân.

Käldeeh:
– Artemis II (www.nasa.gov)
– Artemis II Flight Day 5: Correction Burn Complete (www.nasa.gov)

Kove: Reid Wiseman / NASA

Uuđâs tivvum 7.4.2026 tme 9.07: Skiijpâ juuvsâi puoh enâmustáá kukkenorroo saje majebaargâ tijme 2.02 ige vuossaargâ tijme 14.07.

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Uđđâ tutkâmuš: Larmâ toovât streesâ čuovjisskálžoid

Čääsivuáláá laarmâ vaikuttâsah merânjomâtteijeid já kuolijd láá tutkum uáli ennuv, mut laarmâ vaikuttâsâin čielgitävtittes elleid ij lah vala ennustkin tiätu. Eskenpalij almostum tutkâmuš vuájui...

Anarâš­kielâ servi uárnee Wiki­pedia-páájá Helsi­gist roovvâd­máánu loo­pâst

Anarâškielâ servi já Wikimedia Suomâ uárnejeh Wikipedia-páájá Helsigist 31.10.–1.11. tijme 9–18. Juurdân lii čäälliđ, tivvoođ já tievâsmittiđ Wikipedia-artikkâlijd, savâstâllâđ Wikipedia-pargoost já siärvustâllâđ anarâškielân. Seervist pääihi...

New Yorkist káátuh láá máálá­jum vielgâ­din jo miljovn nelji­hâš­meet­terid, vâi piirâs já tááluh čuás­kuččii

Maaŋgah korrâ pakkâpajeh keččâlâddii Maadâ- já Koskâ-Euroop moonnâm keesi. Maaŋgâi soojij liegâs lâi paijeel 40 cekkid. Ulâttâs 48,4 °C mittedui syeinimáánu pelimuddoost Sardiniast Italiast. Eellim...

Saturnus maadâ­náápán lii almos­tum jietâ­nâs love­čievâg

Saturnus áimukiärdán lii almostum hirmâd stuorrâ lovečievvâg häämi. Totkeejuávkku muštâlij kávnusist čohčâmáánu aalgâst, já puátuseh almostittojii Science Advances ‑loostâst. Riššoviirdij hammim polvâstielâs jorá Saturnus maadânäävi...

Uđđâ tutkâmuš muštâl lase afriklij oorjij álgupuátimist

Taan keesi aalmugijkoskâsâš totkeejuávkku almostitij tutkâmuš afriklij oorjij álgupuátimist. Tutkâmušâst selvâttui, lii-uv máhđulâš tiettiđ oorjij álgupuáttim tutkâmáin paanij isotoopijd já viärdádâlmáin taid Afrik isotoopáid. ”Ovdil...