Čiččâm­valdâleijee Saga Vanninen já 3 000 meetter eestâkäččee Ilona Mononen lává vuáittám kole vuálá 23-ihásij euroop­miäštár­kištoin

Almosvalastâllâm vuálá 23-ihásij euroopmiäštárkištoh uárnejuvvojii syeinimáánu 17.–20. peeivi Taažâ Bergenist. Suomâ salâsin kištoin láá kyehti miäštárvuođâ já kyehti proonsi.

Saga Vanninen lii vuáittám nisonij čiččâmvaldâlem miäštárvuođâ uđđâ Suomâ ulâttâssáin: 6 563 čyegisid. Ovdebáš ulâttâs lâi 6 404 čyegisid, maid Satu Ruotsalainen juuvsâi ive 1991 Tokio MM-kištoin.

Vanninen kaačâi meid uđđâ persovnlii 800 meetter ulâttâsâs 2.11,00. Vuáitust huolâhánnáá sun ij lamaš aaibâs tuđâvâš jieijâs čođâldâsân, tastko kuittâg säittišlivgim já 200 meetter kaččâm monnii suu mielâst hyeneeht. Eres šlaajah čiččâmvaldâlmist láá vala 100 meetter äiđikaččâm, alodâhnjuškim, kuulauigâdem já kukkodâhnjuškim.

Čiččâmvaldâlmist nubben poođij Stuorrâ-Britannia Abigail Pawlet (6 320) já kuálmádin vist Saksa Serina Riedel (6 183). Vilma Itälinna poođij ovcádin (5 807).

Taah lijjii 22-ihásii Vannisii majemuuh nuorâikištoh. Sun lii vuáittám miäštárvuođâ puoh nuorâi árvukištoin, moid sun lii uásálistám. Toh láá vuálá 20-ihásij EM ive 2021, vuálá 20-ihásij MM iivij 2021 já 2022 sehe vuálá 23-ihásij EM iivij 2023 já 2025. Toi lasseen sun vuoitij Euroop nuorâi olympiafestivaalijn ive 2019.

Čuávuváá tove Vanninen valdâl čohčâmáánust Tokio MM-kištoin. Sun muštâl, ete toi várás sun kolgâččij pyerediđ säittišlivgim já huáppukaččâm. Vannisii välmejeijee lii eestieennâmlâš Erki Nool, kote vuoitij almai lovevaldâlem olympiakole Sydneyst ive 2000.

Ilona Mononen lii nisonij 3 000 meetter eestâkaččâm miäštár

Ilona Mononen lii vuáittám 3 000 meetter eestâkaččâm aigijn 9.30,49. Sun lâi tuše muáddi seekuntlovádâs jotelub ko espanjalâš Marta Serrano, kote poođij moolân aigijn 9.30,74. Kuálmádin poođij saksalâš Adia Budden (9.32,14).

– Tobdoo mielâttes pyerrin. Kale mun tiettim, ete mun pastam vyeittiđ, Mononen iätá sahhiittâlmist.

Mononen vuoitij siämmáá šlaajâst vuálá 20-ihásij EM-kole ive 2021. Moonnâm ive sun pyeredij Suomâ ulâttâs aigijn 9.22,77 Pariisi olympialijn.

Kyevti miäštárvuođâ lasseen Suomâ finnij kyehti eres miitaal. Eemil Porvari vuoitij proonsi almai säittišlivgiimist (79,88 m). Vuossâmužžân poođij Ukraina Artur Felfiner (81,14 m). Kasperi Vehmaa vuoitij proonsi almai kukkodâhnjuškiimist (7,97 m). Antti Sainio pyeredij Suomâ ulâttâs 400 meetter äiđikaččâmist 43 čuáđádâssáin. Sun poođij niäljádin aigijn 48,61.

Kyehti ive tassaaš nuorâi euroopmiäštárkištoh uárnejuvvojii Espoost. Talle syemmiliih vuoittii ohtsis love mitalid.

Käldeeh:

Suomi ylsi kahteen mestaruuteen ja neljään mitaliin nuorten EM-kisoissa (yle.fi)

Saga Vannisella järisyttävä mestaruussarja – pettyi silti komeista SE-lukemista (yle.fi)

Ilona Mononen on nuorten Euroopan mestari: ”Tiesin, että pystyn voittamaan” (yle.fi

Ilona Monoselle EM-kultaa (www.hs.fi)

Eemil Porvari kiskaisi keihäänheiton EM-pronssia (www.hs.fi)

Kove: ChristelSaneh (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Mätkiporgâmuš – Uási 3 ađai maht munnuu peerâ selvân kuhes auto­maađ­hijn

Mun lam ovdebáin Mätkiporgâmuš-blogiteevstâin (Uási 1, Uási 2) muštâlâm, ete mii peerâ viättá uáli ennuv ääigi autost. Taan keerdi mun čálám eenâb-uv párnái porgâmušâin. Párnáigijn jotteem...

Merâmääđhih Hailuoton láá páác­cám historján

Keesi aalgâst poođij váhá olâtteijee uuđâs, ete uđđâ maađij Oulunsalo Riutunkari já Hailuoto kieldâ kooskâst valmâštuvá jo kesimáánu loopâst. Ovdil lâi arvâlum, ete tot...

Mij ferttiiččijm väldiđ pirâs­tiettuin huámá­šumán sierâ­lágá­nijd kulttuu­rijd já kielâid

Čällee: Martti Rajamäki Mun lam luuhâm pirâstiettuid ja valmâštum filosofia maisterin. Mun lam aiccâm, ete távjá ulmuuh iä vääldi pirâstiettuin huámášumán sierâlágánijd kulttuurijd. Mun porgim...

Algâkeesi uđđâ lodde­suhâ­puolvâ čalga

Keesi lii puáttám já ton mield láá puáttám meid puohlágáneh tábáhtusah, maid lii ilo čuávvuđ. Jiemge uáivild kulttuurfestivaalijd tâi muorâstâhpiknikijd, peic luándu jieijâs tábáhtuumijd,...

Anarâš aavis toimâttâs­kodde páácá kesi­luámun

Anarâš aavis toimâttâskoddeest álgá kesiluámu. Toimâttâskodde máccá paargon porgemáánu lovváád peeivi. Luámu ääigi Anarâš aavis ij čuávu uđđâsijd, mut tast huolâhánnáá aavis almostit ain uđđâ...