Anarâškielâ seervist lii älgimin uđđâ proojeekt, moos ruttâdem lii mieđettum paijeel 700 000 eurod

Čohčâmáánu 1. peeivi 2025 Anarâškielâ seervist álgá uđđâ proojeekt, mon nommâ lii “Online tools for Inari Saami and Ume Saami language learning” ađai “Nettipiergâseh anarâškielâ já umesämikielâ oppâmân”. Proojeekt olášittoo oovtâst Umesämikielâ servijn Ruotâ peln, já tot pištá kulmâ ive.

Proojeekt ubâlâš árvu lii 705 600 eurod. Tast Interreg Aurora lii mieđettâm 65 prosentid ađai 458 640 eurod. Eres ruttâdeijeeh láá Laapi litto Suomâ peln sehe Västerbotten já Norrbotten läänih Ruotâ peln. 

Interreg Aurora logo

Uuccâmproosees lâi kukke, já tot pieijui joton jo ive 2024 aalgâst. Prosesist västidij pargojuávkku, moos kullii Fabrizio Brecciaroli já Pauli Rämö Suomâ peln sehe Simon Forsmark já Samuel Hellgren Ruotâ peln.

Proojeekt váldu-ulmen lii huksiđ uđđâ nettipiergâsijd, moh sujâtteh anarâškielâ já umesämikielâ saanijd puoh máhđulijn haamijn. Sujâttum haamijn láá ain fáárust kukkodâhmeerhah. Nubben ulmen lii almostittiđ oppâmmateriaalijd (raavâkirjeh, sujâttemtavlustuvah jna) sehe anarâškielâ já umesämikielâ várás. Proojeekt ääigi uárnejuvvojeh meiddei kielâteknokonferenseh Suomâst já Ruotâst.

Proojeekt stivrejeijen tuáimá Anarâškielâ seervi mediapargee Fabrizio Brecciaroli. Teknisii uásist västid Pauli Rämö, kii valmâštui diplominsnerin ive 2002 já tekniik tuáhtárin ive 2006 Tampere teknisii ollâopâttuvâst. Ton maŋa sun lii porgâm totken já data-analyytikkárin Sveeicist. Pargo lasseen sun lohá anarâškielâ Giellagas-instituutist. 

Anarâš aavis áigu čuávvuđ proojeekt já tieđettiđ ton ovdánmist já puátusijn.

Koveh: Pauli Rämö / Artikkâlkooveest lii nettipiergâs iskosversio ucâmuš várás. Lopâlâš versio lii ereslágán ko tot.

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Argentiina kuáđá Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO

Argentiina president Javier Milei almottij kuovâmáánu 5. peeivi, ete Argentiina áigu kyeđđiđ Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO. Almottâs poođij kyehti oho ton maŋa ko Ovtâstum staatâi...

Kirjeárvuštâllâm: Ij lah ko vyelgiđ

Ij lah ko vyelgiđ lii nuorâikirje, mon lii čáállám Ann-Helén Laestadius. Tot lii algâalgâlávt čallum ruotâkielân. Uáivipersovn lii 19-ihásâš Johannes. Sun ij tieđe, maid sun...

Säämimuseo Siida puávdee siärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân

Säämimuseo Siida puávdee sämisiärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân. Museo väljee sämmilâštiiŋgâid Siida vuáđučáitálduv siärvusvitriinân oovtâst siärvusáin. Taan tove uáinusân peesih Tave-Pohjanmaa museo skeŋkkim sämitiiŋgah,...

Yle Sáámán usâškyeteh uđđâ hoovdâ – Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis

Yle Sáámán usâškyeteh forgâpalij uđđâ hoovdâ. Yle Säämi tááláš hovdâ Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis cuáŋuimáánu rääjist. Sun lii lamaš uáppuluámust vyesimáánu...

Totkee čoovdij matemaatlii čuolmâ, mii lâi čuávdusttáá paijeel 40 ihheed

Totkee Susanna Heikkilä lii jieijâs náguskirjetutkâmušâst Helsig ollâopâttuvâst čuávdám matemaatlii čuolmâ, mii lâi čuávdusttáá paijeel 40 ihheed. Čuolmâ kuáská topologian. Topologia lii geometrisâš syergi,...