Lappajärvi kraatterjäävrist šoodâi Suomâ viiđâd Unesco Geopark

Lappajärvi kraatterjäävrist šoodâi Unesco Geopark koskoho 27.3.2024. Tot lii Suomâ viiđâd čuosâttâh Unesco maailmvijđosii geologlávt mávsulij kuávlui viärmáduvâst. Geopark-viärmádâhân kuleh tääl 213 geoparkid 48 enâmist.

Kraatterjävri Geopark lii Maadâ-Pohjanmaa eennâmkoddeest Alajärvi, Evijärvi, Lappajärvi já Vimpeli kieldâi kuávlust. Lappajärvi lii Euroop stuárráámus kraatterjävri. Tot šoodâi suullân 78 miljovn ihheed tassaaš, ko meteoriit suojâi kuávlun. Kuávlu eromâš äšši lii keđgišlaajâ kärnäiitti.

Miärádâs Unesco statusist lii meriáigásâš. Geopark ferttee tevdiđ tiätu kriterijd, moi tevdim tárkkojuvvoo jyehi niäljád ive.

Suomâ nelji eres Unesco Geopark láá Rokua Geopark, Lauhanvuori–Hämeenkangas Geopark, Saimaa Geopark já Salpausselkä Geopark. Geoparkist ferttee leđe miinii merhâšittee geologlijd aarbijd, mii lii vaiguttâm kuávlu luándu já kulttuur ovdánmân. Geoparkij ulmen lii lasettiđ tiäđulâšvuođâ kuávlu geologlii luándu- já kulttuuräärbi merhâšuumeest sehe ovdediđ tai áárvui siäiluttem.

Käldeeh:

– Lappajärven Kraatterijärvi Geopark sai Unescon hyväksynnän (yle.fi)

– Kraatterijärvi Geopark (kraatterijarvigeopark.fi)

Kove: Santeri Viinamäki (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Ive 2025 majemuš Wikipedia-páájá tollui Helsigist

Lovmat olmožid čokkânii čäälliđ anarâškielâlijd Wikipedia-artikkâlijd Helsigân ovddii Maria-pyecceiviäsu pajekiärdán juovlâmáánu 13.–14. peeivi. Nuorâmus pááján uásálistee lâi viiđâihásâš nieidâš. Fáárust lâi ulmui lasseen meiddei...

Hildá Länsman & Tuomas Norvio iävtukkâssân Etno-Emman, Niillas Holmberg kirje vist Runeberg-palhâšumán

Duo Hildá Länsman & Tuomas Norvio lii iävtukkâssân Ive Etno 2025 ‑palhâšumán Emma-gaalast. Duo vuossâmuš skiärru ”Dajan” almostui ive 2025 aalgâst. Hildá Länsman já...

Kávpálâš kuálástem lii lasanâm Aanaar­jäävrist

Luánduriggodâhkuávdáá vorâs raapoort mield kuálástem Aanaarjäävrist lii muttum ennuv majemui 15 ive ääigi. Čielgâ nubástussân lii kávpálii viermikuálástem lasanem já rijjâääigi viermikuálástem kiäppánem. Rijjâääigi...

Euroopliih astro­nauteh peesih uásá­listiđ NASA mánudâš­kirdemáid

Euroop komovuotâornijdume ESA hovdâ Joseph Aschbacher lii almottâm, et ESA lii finnim jieijâs astronautáid kulmâ saje NASA mánudâškirdemáid. Aschbacher tieđettij, et vuosmuu saje finnee...

EU:st kevttui ruttâ tutkâm‑ já ovdedem­paargon paijeel 400 miljard eurod ive 2024

Ive 2024 Euroop union enâmeh kevttii áárvu mield 403,1 miljard eurod tutkâm‑ já ovdedempaargon (research & development, R&D). Loho lii 3,6 prooseent stuárráb ko ive...