Lappajärvi kraatterjäävrist šoodâi Suomâ viiđâd Unesco Geopark

Lappajärvi kraatterjäävrist šoodâi Unesco Geopark koskoho 27.3.2024. Tot lii Suomâ viiđâd čuosâttâh Unesco maailmvijđosii geologisávt mávsulij kuávlui viärmáduvâst. Geopark-viärmádâhân kuleh tääl 213 geoparkid 48 enâmist.

Kraatterjävri Geopark lii Maadâ-Pohjanmaa eennâmkoddeest Alajärvi, Evijärvi, Lappajärvi já Vimpeli kieldâi kuávlust. Lappajärvi lii Euroop stuárráámus kraatterjävri. Tot šoodâi suullân 78 miljovn ihheed tassaaš, ko meteoriit suojâi kuávlun. Kuávlu eromâš äšši lii keđgišlaajâ kárnáiit.

Miärádâs Unesco statusist lii meriáigásâš. Geopark ferttee tevdiđ tiätu kriterijd, moi tevdim tárkkojuvvoo jyehi niäljád ive.

Suomâ nelji eres Unesco Geopark láá Rokua Geopark, Lauhanvuori–Hämeenkangas Geopark, Saimaa Geopark já Salpausselkä Geopark. Geoparkist ferttee leđe miinii merhâšittee geologisijd aarbijd, mii lii vaiguttâm kuávlu luándu já kulttuur ovdánmân. Geoparkij ulmen lii lasettiđ tiäđulâšvuođâ kuávlu geologisii luándu- já kulttuuräärbi merhâšuumeest sehe ovdediđ tai áárvui siäiluttem.

Käldeeh:

– Lappajärven Kraatterijärvi Geopark sai Unescon hyväksynnän (yle.fi)

– Kraatterijärvi Geopark (kraatterijarvigeopark.fi)

Kove: Santeri Viinamäki (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...

Maailm algâ­aalmugij peivi viettui porge­máánu 9. peeivi

Maailm algâaalmugij peivi viettui porgemáánu 9. peeivi. Taan peeivi ulmen lii pyehtiđ uáinusân algâaalmugij vuoigâdvuođâid, kulttuurijd, kielâid já ärbivuovijd sehe muštottiđ algâaalmugij sajattuvvâst maailm...

Euroopist uáinoo tievâslâš piäiváá­siävŋánem – Suomâst tot uáinoo uássin

Euroop kiäččá Piäiváá kulij koskoho porgemáánu 12. peeivi, ko tievâslâš piäiváásiävŋánem uáinoo Tave-Atlant alne já Viestâr-Euroopist. Ive 1999 maŋa taat lii vuosmuš Euroopist uáinojeijee...

Jurduuh anarâš­kielâ uápuin Säämi máttáát­tâs­kuáv­dáást

Čällee: Maija Nordqvist Addâgâs, mun jiem ibbeerd. Taat ceelhâ lâi korrâ kiävtust čohčuv ko mun algâttim anarâškielâ uápuid Säämi máttááttâskuávdáást. Mun värrejim Anarân mäddin, jiemge...

Mii lii ”saada” sämikielân?

Mii lii saada sämikielân? Lii-uvks tot ain uážžuđ teikâ finniđ? Kuás kalga kevttiđ nube já kuás nube? Tágárijd koččâmušâid kielâtiettee távjá finnee. Mun meid...