Nuorrân porgottâllâm puáhtá vaiguttiđ porgottâllee párnái aheluumán

Jis almai porgottâlškuát vuálá 15-ihásâžžân, te tast sáttá leđe vaiguttâs meiddei suu párnái ahan. Vorâs tutkâmuš čáittá, ete nuorrân porgottâllâm hiäjusmit porgottâllee sperma kvaliteet já jođásmit suu maajeeldpuáttei puárásmem.

Bergen ollâopâttuvâst analysistojii vorrâčáittuseh maaŋgâin suhâpuolvâin pirrâ maailm. Ulmen lâi selvâttiđ, maht nuorrân algâttum porgottâllâm puáhtá vaiguttiđ puáttee suhâpuolvâi tiervâsvuotân já eellimahan.

Puáđus lâi čielgâs: jis eeči lâi algâttâm porgottâllâm 15-ihásâžžân tâi nuorâbin, te suu maajeeldpuátteeh puárásmeh jotelubbooht ko tagareh párnááh, kiäi eejih iä porgottâllâm ollágin tâi lijjii porgottâlškuáttám puárásubbon ko 15-ihásâžžân. Nuorrân porgottâllâm eejij párnái biologilâš ahe lâi koskâmiärálávt 9–12 mánuppaijeed aaleeb ko sii kronologisâš ahe. Jis porgottâllee eeji pärni porgottâlškuođij jieš, te iäru biologilii já kronologisii ave kooskâst lâi vala-uv stuárráb (14−15 mánuppaijeed). Ovdebáin tutkâmušâin jotelub puárásmem lii ovtâstittum stuárráb riiskân finniđ tagarijd taavdâid ko puurrâs, lođâskuddum já dementia.

Tutkâmuš ij čielgii ollásávt, mondiet eejij nuorrân algâttum porgottâllâm vaaigut sii párnái puáráásmân. Bergen ollâopâttuv totkee Juan Pablo López-Cervantes kuittâg arvâl, ete tastko kaandâi šovâttemseelah láá eromâš heerkih nubástussáid rávásmemave ääigi, te porgottâllâm já ton tovâttem nubástusah šovâttemselláid sättih vaiguttiđ meid čuávuváá suhâpuolvân.  Nisonij maneseelah vist láá masa valmâšeh jo šoddâm ääigi, nuuvt ete porgottâllâm ij vaaigut sii suhâselláid siämmáánáál.

Käldeeh:

Nuorena tupakointi vaurioittaa spermaa pysyvästi – lapset kärsivät (yle.fi)

People may age faster if their dad smoked during puberty (www.ersnet.org)

Kove: NoblePrime / Nabil Maaizi (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Ive 2025 majemuš Wikipedia-páájá tollui Helsigist

Lovmat olmožid čokkânii čäälliđ anarâškielâlijd Wikipedia-artikkâlijd Helsigân ovddii Maria-pyecceiviäsu pajekiärdán juovlâmáánu 13.–14. peeivi. Nuorâmus pááján uásálistee lâi viiđâihásâš nieidâš. Fáárust lâi ulmui lasseen meiddei...

Hildá Länsman & Tuomas Norvio iävtukkâssân Etno-Emman, Niillas Holmberg kirje vist Runeberg-palhâšumán

Duo Hildá Länsman & Tuomas Norvio lii iävtukkâssân Ive Etno 2025 ‑palhâšumán Emma-gaalast. Duo vuossâmuš skiärru ”Dajan” almostui ive 2025 aalgâst. Hildá Länsman já...

Kávpálâš kuálástem lii lasanâm Aanaar­jäävrist

Luánduriggodâhkuávdáá vorâs raapoort mield kuálástem Aanaarjäävrist lii muttum ennuv majemui 15 ive ääigi. Čielgâ nubástussân lii kávpálii viermikuálástem lasanem já rijjâääigi viermikuálástem kiäppánem. Rijjâääigi...

Euroopliih astro­nauteh peesih uásá­listiđ NASA mánudâš­kirdemáid

Euroop komovuotâornijdume ESA hovdâ Joseph Aschbacher lii almottâm, et ESA lii finnim jieijâs astronautáid kulmâ saje NASA mánudâškirdemáid. Aschbacher tieđettij, et vuosmuu saje finnee...

EU:st kevttui ruttâ tutkâm‑ já ovdedem­paargon paijeel 400 miljard eurod ive 2024

Ive 2024 Euroop union enâmeh kevttii áárvu mield 403,1 miljard eurod tutkâm‑ já ovdedempaargon (research & development, R&D). Loho lii 3,6 prooseent stuárráb ko ive...