Sämmilâš tuáijár Mihku Biehtár ađai Petteri Laiti lii jáámmám

Aanaarlâš sämituáijár já silbârävdee Mihku Biehtár ađai Petteri Laiti lii jáámmám 75-ihásâžžân. Sun jaamij vuossaargâ njuhčâmáánu 24. peeivi Aanaar siijdâst jotolâhluhottesvuođâst.

Laiti lâi tuáijár já sämityeje ovdedeijee. Sun šoodâi tobdosin silbâ-, čuárvi-, tähti- já päkki- sehe taaiđâtuojijnis. Suu tyejeh uáinojii čáitálduvâin pirrâ Suomâ já pirrâ maailm.

Ärbivuáváliih sämityejeh šoddii Laitin uápisin jo suu pärnivuođâ pääihist, ko suu eeči tuoijui ärbivuáválijd sämituojijd. Lase Laiti oopâi škoovlâin. Lahti kollečeppiškoovlâst sun valmâštui silbârävden ive 1984.

Laiti lâi fáárust vuáđđudmin tááláá Sámi Duodji -seervi ive 1975 sehe Suoma Sámi Dáiddasearvi ry ive 1992. 1980-lovo pelimuddoost sun vuáđudij Samekki-nommâsii irâttâs já sämityejikäävpi Anarân. Ubâ Suomâ aalmugân Laiti šoodâi tobdosin ive 1992, ko sun lâi fáárust Juhla Mokka -TV-máinusist nijberähten.

Laiti uážui maŋgâ palhâšume pargostis sämityejičeppin. Ovdâmerkkân ive 1989 sun palhâšui Suomâ staatâ taaiđâráhtálâšvuotâpalhâšuumijn, já sun lii uážžum meiddei Aanaar kieldâ kulttuurpalhâšume. Kiđđuv 2019 sun nomâttui Laapi ollâopâttuv kunneetuáhtárin.

Laiti paasij iäláttâhân ive 2015, já čuávuváá ive sunjin mieđettui taiđâriäláttâh. Ton rääjist Laiti eellimpargo já tyejiärbivyevi lii tuálvum ovdâskulij suu kandâ Sami Laiti. Sami lii meid hoittám Samekki-käävpi Anarist.

Petteri Laiti juovij mielâstis tiäđuidis já mátuidis eres ulmuid já lâi viššâl máttááttiđ nuorâid.

Käldeeh:

– Saamen käsityöntekijä ja hopeaseppä Petteri Laiti on kuollut (yle.fi)

– Sámeduojár Petteri Laiti lea vádjolan (yle.fi)

Kove: Goran Horvat (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Aanaar čuovviittâshovdâ Ilkka Korhonen Aanaar SM‑kištoin: Lii tehálâš, ete párnááh uáinih, maht tábáh­tumeh uárne­juvvojeh

Aanaar Juvduuväärist uárnejuvvojii čuoigâm SM‑kištoh cuáŋuimáánu 10.–12. peeivi. Kaskoo čuoigâmjuuhlij Anarâš aavis toimâtteijeeh Valtteri Valkeapolku já Henna Tervaniemi teiváin Aanaar kieldâ čuovviittâshovdáin Ilkka Korhosáin...

Suomâst lii kuđâdin pyeremus lostâmedia­rijjâvuotâ

Suomâ lii árvuštâllum kuuđâd sajan Toimâtteijeeh rajijttáá ‑ornijdume vorrâsumos lostâmedia­rijjâvuotâ­indeksist. Indeks mield maailm pyeremus lostâmediarijjâvuotâ lii Taažâst. Taažâ maŋa puátih Vuáládâhenâmeh, Eestieennâm, Tanska já...

Sämikuávlu kielâmaisem muttoo luoddâ­kolbâi uđâs­mittem ohtâ­vuođâst

– Sämikuávlu kielâmaisem muttoo uđđâ luoddâkolbâi puáttim ohtâvuođâst, iätá sämikielâ kielâašij eromâšäššitobdee Marko Marjomaa Sämitiggeest. Luoddâkolbâi uđâsmittem lii äigikyevdil, tastko Vävlivirgáduvvâst (su. Väylävirasto) láá uđđâ...

Analyys: Savâstâllâm Crans-Montana tullâpuálust juátkoo ain Sveeici já Italia kooskâst – Kii kalga mäksiđ rekigijd?

Savâstâllâm Sveeicist uđđâvuođâiijâ tábáhtum Crans-Montana tullâpyelimist juátkoo ain. Luhottesvuođâst čuuvtij ruásnulum uhreh láá tipšum maaŋgâ enâmist. Tääl Sveicci lii vuolgâttâm Italian paijeel 100 000 euro...

Oulu šaddoviistijn kávnojeh šadoh pirrâ maailm – Uási 2

Kuovâmáánu 2026. Oulu ollâopâttuv šaddotieđâlii muorâkäärdi šaddoviistijn šadoh ruonijdeh já liäđuh, veikkâ olgon mihheen šaddoid ij šoodâgin taan ääigi ivveest. Šaddovisteh láá kyehti: Romeo,...