Sämmilâš tuáijár Mihku Biehtár ađai Petteri Laiti lii jáámmám

Aanaarlâš sämituáijár já silbârävdee Mihku Biehtár ađai Petteri Laiti lii jáámmám 75-ihásâžžân. Sun jaamij vuossaargâ njuhčâmáánu 24. peeivi Aanaar siijdâst jotolâhluhottesvuođâst.

Laiti lâi tuáijár já sämityeje ovdedeijee. Sun šoodâi tobdosin silbâ-, čuárvi-, tähti- já päkki- sehe taaiđâtuojijnis. Suu tyejeh uáinojii čáitálduvâin pirrâ Suomâ já pirrâ maailm.

Ärbivuáváliih sämityejeh šoddii Laitin uápisin jo suu pärnivuođâ pääihist, ko suu eeči tuoijui ärbivuáválijd sämituojijd. Lase Laiti oopâi škoovlâin. Lahti kollečeppiškoovlâst sun valmâštui silbârävden ive 1984.

Laiti lâi fáárust vuáđđudmin tááláá Sámi Duodji -seervi ive 1975 sehe Suomâ Säämi taaiđâseervi (Suoma Sámi Dáiddasearvvi) ive 1992. 1980-lovo pelimuddoost sun vuáđudij Samekki-nommâsii irâttâs já sämityejikäävpi Anarân. Ubâ Suomâ aalmugân Laiti šoodâi tobdosin ive 1992, ko sun lâi fáárust Juhla Mokka -TV-máinusist nijberähten.

Laiti uážui maŋgâ palhâšume pargostis sämityejičeppin. Ovdâmerkkân ive 1989 sun palhâšui Suomâ staatâ taaiđâráhtálâšvuotâpalhâšuumijn, já sun lii uážžum meiddei Aanaar kieldâ kulttuurpalhâšume. Kiđđuv 2019 sun nomâttui Laapi ollâopâttuv kunneetuáhtárin.

Laiti paasij iäláttâhân ive 2015, já čuávuváá ive sunjin mieđettui taidâriäláttâh. Ton rääjist Laiti eellimpargo já tyejiärbivyevi lii tuálvum ovdâskulij suu kandâ Sami Laiti. Sami lii meid hoittám Samekki-käävpi Anarist.

Petteri Laiti juovij mielâstis tiäđuidis já mátuidis eres ulmuid já lâi viššâl máttááttiđ nuorâid.

Käldeeh:

– Saamen käsityöntekijä ja hopeaseppä Petteri Laiti on kuollut (yle.fi)

– Sámeduojár Petteri Laiti lea vádjolan (yle.fi)

Kove: Goran Horvat (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Sveeici uđđâvuođâ­juhlom nuuvâi tragedian – Baari pyelimist ruáppánii 40 olmožid

Sveeicist Valais kantonist, Crans-Montana mađhâšemkuávlust sattui uđđâvuođâááptu sorolâš tragedia, ko Le Constellation ‑nommâsâš baari puállái. Pyelimist jammii 40 olmožid já lammâšuvvii 115 olmožid. Sveeici...

Talvâsâš hettee eellim já jotoluv eromâšávt Vuáládâh­enâmijn

Koskâ-Euroopist, eromâšávt Vuáládâhenâmijn, muotâ lii siävuttâm eellim já jotoluv ollásávt. Amsterdam kirdemkiedist Schipholist láá macâttum 300–700 kirdemvuárrud peeivist. Luáppijâi maŋa-uv loppâookon lii lopedum muotâ,...

Skaamâ ivneh

Skammâmáánu. Talle álgá skammâ, ige innig oinuu piäiváš kuhes ääigán. Skammâ meerhâš tom, ete peivi ij paijaan almeroobdâ paajaabeln. Tavveen, Ucjuuvâst já Anarist, tot...

Aalmuglâš­áánnum rakettij pääččim­kiäldust ovdán Suomâ ovdâs­koodán

Aalmuglâšáánnum rakettij pääččimkiäldust Suomâst lii uážžum paijeel 50 000 vuáláčálusid já tienuuvt ovdán ovdâskoodán. Aalmuglâšáánnum rahtui esken moonnâm ive majemuu peeivi adai vuáláčáluseh, moh váttojeh...

Ovtâstum staatah volliittij Venezuelan já faŋgij president Nicolás Maduro

Vástuppeeivi já lávurduv koskâsii iijâ Ovtâstum staatah volliittij Venezuela uáivikaavpug Caracasân. Vollitmeh čuoccii meid eres soojijd uáivikaavpug aldasijn. Ovtâstum staatâi suátivievâ eromâšjuávhuh fäŋgejii Venezuela...