Sämmilâš tuáijár Mihku Biehtár ađai Petteri Laiti lii jáámmám

Aanaarlâš sämituáijár já silbârävdee Mihku Biehtár ađai Petteri Laiti lii jáámmám 75-ihásâžžân. Sun jaamij vuossaargâ njuhčâmáánu 24. peeivi Aanaar siijdâst jotolâhluhottesvuođâst.

Laiti lâi tuáijár já sämityeje ovdedeijee. Sun šoodâi tobdosin silbâ-, čuárvi-, tähti- já päkki- sehe taaiđâtuojijnis. Suu tyejeh uáinojii čáitálduvâin pirrâ Suomâ já pirrâ maailm.

Ärbivuáváliih sämityejeh šoddii Laitin uápisin jo suu pärnivuođâ pääihist, ko suu eeči tuoijui ärbivuáválijd sämituojijd. Lase Laiti oopâi škoovlâin. Lahti kollečeppiškoovlâst sun valmâštui silbârävden ive 1984.

Laiti lâi fáárust vuáđđudmin tááláá Sámi Duodji -seervi ive 1975 sehe Suomâ Säämi taaiđâseervi (Suoma Sámi Dáiddasearvvi) ive 1992. 1980-lovo pelimuddoost sun vuáđudij Samekki-nommâsii irâttâs já sämityejikäävpi Anarân. Ubâ Suomâ aalmugân Laiti šoodâi tobdosin ive 1992, ko sun lâi fáárust Juhla Mokka -TV-máinusist nijberähten.

Laiti uážui maŋgâ palhâšume pargostis sämityejičeppin. Ovdâmerkkân ive 1989 sun palhâšui Suomâ staatâ taaiđâráhtálâšvuotâpalhâšuumijn, já sun lii uážžum meiddei Aanaar kieldâ kulttuurpalhâšume. Kiđđuv 2019 sun nomâttui Laapi ollâopâttuv kunneetuáhtárin.

Laiti paasij iäláttâhân ive 2015, já čuávuváá ive sunjin mieđettui taidâriäláttâh. Ton rääjist Laiti eellimpargo já tyejiärbivyevi lii tuálvum ovdâskulij suu kandâ Sami Laiti. Sami lii meid hoittám Samekki-käävpi Anarist.

Petteri Laiti juovij mielâstis tiäđuidis já mátuidis eres ulmuid já lâi viššâl máttááttiđ nuorâid.

Käldeeh:

– Saamen käsityöntekijä ja hopeaseppä Petteri Laiti on kuollut (yle.fi)

– Sámeduojár Petteri Laiti lea vádjolan (yle.fi)

Kove: Goran Horvat (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Mätki čoođâ Tave-Euroop, mii ij innig haalijd kietâ­ruuđâid

Suomâst käähvi-uv piäsá uástiđ tuše korttáin. Piäiválii tábáhtuumeest šadda hundâruššâđ vuáđulii nubástume: fyysilâš ruttâ lii ain ucceeb tiervâpuáttám, já pandemia lii jođálmittám taam nubástus. Helsig,...

Maid uđđâ ihe puáhtá – teikâ puávtáččij pyehtiđ – fárustis?

Ive majemuu peeivi ulmuuh läävejeh apteđ tane já keččâđ taaneest, maggaar ihe te lii puátimin. Teikâ jis ij tane keevti, ko tot annoo varâlâžžân,...

Uđđâvuođâ­raketteh: Alme rottâs, uáivileh juáhášuveh já ruuđah kirdet­tuv­vojeh áimoid

Ihe mulsâšuvá, já alme puálá val kirjáábeht ko kuovskâseh. Eennâm tuárgist, elleeh láá jaamâs suorgânâm, já ulmui uáivileh juáhášuveh ”uđđâvuođâkuovskâsij” anolâšvuođâst. Uđđâvuođârakettij pääččim lii...

Anarâš aavis toimâttem ruđâlii uáinust

Motomin mun tuáivum, et Anarâš aavis ličij tego Helsingin Sanomat: liččii ennuv pargeeh, liččii jyehi toimâtteijest jieijâs spesiaalsyergih, liččii ennuv čäällimfáádáh jyehi almostitmân, liččii...

Kuuđâlm kirdem­mašinist

Mun jiem kođe jur ollágin, mut motomin mun liijká kođám. Jis mun kođám, te talle mun kođám suhháid. Eromâšávt kirdemmaađhij ääigi kođđeem lii muu...