Sämmilâš tuáijár Mihku Biehtár ađai Petteri Laiti lii jáámmám

Aanaarlâš sämituáijár já silbârävdee Mihku Biehtár ađai Petteri Laiti lii jáámmám 75-ihásâžžân. Sun jaamij vuossaargâ njuhčâmáánu 24. peeivi Aanaar siijdâst jotolâhluhottesvuođâst.

Laiti lâi tuáijár já sämityeje ovdedeijee. Sun šoodâi tobdosin silbâ-, čuárvi-, tähti- já päkki- sehe taaiđâtuojijnis. Suu tyejeh uáinojii čáitálduvâin pirrâ Suomâ já pirrâ maailm.

Ärbivuáváliih sämityejeh šoddii Laitin uápisin jo suu pärnivuođâ pääihist, ko suu eeči tuoijui ärbivuáválijd sämituojijd. Lase Laiti oopâi škoovlâin. Lahti kollečeppiškoovlâst sun valmâštui silbârävden ive 1984.

Laiti lâi fáárust vuáđđudmin tááláá Sámi Duodji -seervi ive 1975 sehe Suomâ Säämi taaiđâseervi (Suoma Sámi Dáiddasearvvi) ive 1992. 1980-lovo pelimuddoost sun vuáđudij Samekki-nommâsii irâttâs já sämityejikäävpi Anarân. Ubâ Suomâ aalmugân Laiti šoodâi tobdosin ive 1992, ko sun lâi fáárust Juhla Mokka -TV-máinusist nijberähten.

Laiti uážui maŋgâ palhâšume pargostis sämityejičeppin. Ovdâmerkkân ive 1989 sun palhâšui Suomâ staatâ taaiđâráhtálâšvuotâpalhâšuumijn, já sun lii uážžum meiddei Aanaar kieldâ kulttuurpalhâšume. Kiđđuv 2019 sun nomâttui Laapi ollâopâttuv kunneetuáhtárin.

Laiti paasij iäláttâhân ive 2015, já čuávuváá ive sunjin mieđettui taidâriäláttâh. Ton rääjist Laiti eellimpargo já tyejiärbivyevi lii tuálvum ovdâskulij suu kandâ Sami Laiti. Sami lii meid hoittám Samekki-käävpi Anarist.

Petteri Laiti juovij mielâstis tiäđuidis já mátuidis eres ulmuid já lâi viššâl máttááttiđ nuorâid.

Käldeeh:

– Saamen käsityöntekijä ja hopeaseppä Petteri Laiti on kuollut (yle.fi)

– Sámeduojár Petteri Laiti lea vádjolan (yle.fi)

Kove: Goran Horvat (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Tot tobdo, ko sämikielâ váilu ‑viärdásâš­juávkun almot­tâttâm lii vala áávus

De! 2 -haahâ já Laapi pyereestvaijeemkuávlu sämikielâlij já kulttuurmiäldásij sosiaal- já tiervâsvuotâpalvâlusâi ovdâsvástádâsohtâdâh uárnejeh ohtsâšpargon viärdásâšjuávhu 18–25-ihásáid säminuoráid, kiäid ij lah sirdum jieijâs suuvâst...

Suvi Minkkinen lii puáhtám Suomân kuálmád pronssi­miitaal Italia tälvi­olym­pialijn

Suvi Minkkinen vuoitij proonsi pasepeeivi pääččimčuoigâm vyejeetmist. Sun lâi kišto áinoo syemmilâš. Suomân láá ovdil suu puáttám kuttâ miitaal pääččimčuoigâm olympialij historjást, mut Minkkinen...

Suomâ lii vuáittám kyehti proonsi olympialij vuosmuu ohhoost

Eero Hirvosâžân pronssi ovtâstittum normaalluáhá kištoost Ovtâstittum normaalluáhá kišto keččui eromâš tárkká, tastko majemuu čuoigâmmohheest mitalist láin kiddâ vala kyehti syemmilii. Sunnust Eero Hirvonen vuoitij...

Lauri Vuorinen já Olli Hiiden­salo niäljá­deh olympialijn – Muttoo-uv Vuorisii čyegis­saje val kolle­mitalin?

Lauri Vuorisiist korrâ kišto Majebargâ (kuovâmáánu 10. peivi) lâi pyeremus peivi syemmiláid Milano-Cortina olympialij aalgâst, tastko sehe čyeigee Lauri Vuorinen já pääččimčyeigee Olli Hiidensalo poođijn...

Onne viättoo Maailm radio­peivi 2026

Ovtâstum aalmugij šoddâdem-, tieđâ- já kulttuurornijdume UNESCO lii kulluuttâm kuovâmáánu 13. peeivi Maailm radiopeivin. Ive 2011 porgum julgáštus mield UNESCO iská lasettiđ tiäđulâšvuođâ radio...