Sämirääđi lii juáhám ive 2025 kulttuurtorjuid

Sämirääđi kulttuurlävdikodde lii juáhám taan ive kulttuurtorjuid. Kulttuurtorjuuh juáhhojii ohtsis 1 965 000 NOK ađai suullân 167 000 eurod.

Sämirääđi juovij ihán 2025 ohtsis nelji oovtâ ive kukkosii pargoišeruuđâ. Taid ožžuu Inga-Wiktoria Påve já Lova Lundberg (tyeji), Hildá Länsman (muusik), Cecilia Persson (elleekove) sehe Simon Issát Marainen (kirjálâšvuotâ). Oovtâ pargoišeruuđâ stuárudâh lii 200 000 NOK (suullân 17 000 eurod).

Inga-Wiktoria Påve já Lova Lundberg áiguv olášuttiđ haavâ, mon nommâ lii ”Sápmi Goes Couture”. Taan haavâst ovtâstuveh sämityejiärbivyevih já tááláá ääigi hammim. Hildá Länsman vist haalijd išeruuđáin ovdediđ jieijâs karrieer sooloartistin já rähtiđ uđđâ šuoŋâid já taaiđâtuojijd. Cecilia Persson áigu čäälliđ kietâčalluu elleekován. Elleekove muštâl sämmiliist, kote iirât piäluštiđ jieijâs kulttuur viestârmaailm ruánáá sirdâšem teddust. Simon Issát Marainen vuod áigu uážžuđ valmâšin kirjees ”Iešsoardiid viellja”. Kirje lii biografia roomaan häämist, mii muštâl jiešsormeest.

Meiddei Šuoŋâsuonjâreh-haahâ lii finnim torjuu. Taan haavâ ulmen lii rähtiđ já almostittiđ sämikielâg párnáimuusik, mon puáhtá kevttiđ arâšoddâdmist, škoovlâin sehe paaihijn. Sämirääđi mieđettij Šuoŋâsuonjâreh-haahân 34 000 NOK (suullân 3 000 eurod).
Puoh projekteh, moh láá finnim kulttuurtorjuu, kávnojeh Sämirääđi nettisiijđoin.

Uđđâ toorjâhäämi

Sämirääđi almostit taan ive aalgâst meid uđđâ toorjâhäämi, mon nommâ lii Dalán-doarjja (anarâškielân Tállán-toorjâ). Uđđâ toorjâhäämi lii uáivildum sämitaaiđâ- já kulttuursyergi vyerdimettum, huápulijn já tiätu äigimiärán čonnum tábáhtusâin. Taggaar tábáhtus puáhtá leđe ovdâmerkkân festivaalân, konsertân, čáitáldâhân, kuursân teikkâ eres taaiđâ- já kulttuursyergi tilálâšvuotân uásálistem, moos ij veltihánnáá lah puáhtám uuccâđ ruttâdem eres saajeest. Torjuu stuárudâh lii enâmustáá 20 000 NOK (suullân 1 700 eurod). Taam išeruuđâ puáhtá uuccâđ kulmii ivveest. Ive 2025 uuccâmääigih láá njuhčâmáánust, vyesimáánust já čohčâmáánust.

Sämirääđi kulttuurtorjui ulmen lii tuárjuđ, iäláskittiđ já ovdediđ ohtâlii sämitaaiđâ- já kulttuursyergi. Torjuu pyehtih uuccâđ ovtâskâs sämmiliih, sämijuávhuh já sämiseervih. Kulttuurtorjuid ruttâd Tave-enâmij ministerrääđi.

Käldee:

– Sámiráđđi jugii jagi 2025 kulturdoarjagiid (www.saamicouncil.net)

Kove: Kevin Francett / Sämitigge

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...

Maailm algâ­aalmugij peivi viettui porge­máánu 9. peeivi

Maailm algâaalmugij peivi viettui porgemáánu 9. peeivi. Taan peeivi ulmen lii pyehtiđ uáinusân algâaalmugij vuoigâdvuođâid, kulttuurijd, kielâid já ärbivuovijd sehe muštottiđ algâaalmugij sajattuvvâst maailm...

Euroopist uáinoo tievâslâš piäiváá­siävŋánem – Suomâst tot uáinoo uássin

Euroop kiäččá Piäiváá kulij koskoho porgemáánu 12. peeivi, ko tievâslâš piäiváásiävŋánem uáinoo Tave-Atlant alne já Viestâr-Euroopist. Ive 1999 maŋa taat lii vuosmuš Euroopist uáinojeijee...

Jurduuh anarâš­kielâ uápuin Säämi máttáát­tâs­kuáv­dáást

Čällee: Maija Nordqvist Addâgâs, mun jiem ibbeerd. Taat ceelhâ lâi korrâ kiävtust čohčuv ko mun algâttim anarâškielâ uápuid Säämi máttááttâskuávdáást. Mun värrejim Anarân mäddin, jiemge...

Mii lii ”saada” sämikielân?

Mii lii saada sämikielân? Lii-uvks tot ain uážžuđ teikâ finniđ? Kuás kalga kevttiđ nube já kuás nube? Tágárijd koččâmušâid kielâtiettee távjá finnee. Mun meid...