Nuuvtá puŋkkipuáhuttâsah vijđáneh uđđâ riskâkuávloid

Tiervâsvuođâ já pyereestvaijeem lájádâs THL lii meridâm vijđediđ puŋkkipuáhuttâsohjelmis uđđâ riskâkuávloid Suomâst. THL tiäđáttâs mield uđđâ riskâkuávluh láá Espoost, Kirkkonummist, Uusikaupunkist já Hailuotost.

Tärhibeht ollâ riskâkuávluh láá Espoo Kauklahti postânummeerkuávlu Kurttila já Vanttila kaavpuguásih, Kirkkonummi Porkkala já Upinniemi postânummeerkuávluh, Hailuoto sehe Uusikaupunki Pyhämaa postânummeerkuávlu. Täin kuávluin ässeeh tâi mudoi kuhesáigásávt orroo ulmuuh uážžuh TBE-puáhuttâs nuuvtá uássin puáhuttâsohjelmist.

Ton lasseen jieškuástidlâš puáhuttâs avžuuttuvvoo tääl puoh luándust jottee ässeid Oulu Kaakkurist sehe Kemiönsaarist já Pyhärantast Varsinais-Suomâst.

Puáhuttâs suoijâl puutijâšvuoiŋâškudduumist ađai TBE:st. TBE lii virustavdâ, mii njuámu puuŋki käskim peht. Suomâst puutijâšvuoiŋâškuddum vuáttoo eromâšávt riddo- já suáluikuávluin. Riskâkuávluh pyehtih leđe uáli jo rájášum já kääržih. Ovdâmerkkân tiätu aassâmkuávlu, ovtâskâs suálui teikkâ jävririddokuávlu sättih leđe riskâkuávluh. Puáhuttâsohjelmân ovdil lasettum riskâkuávluh siäiluh tego táássáš-uv. Riskâkuávluh kávnojeh THL kárttáheiviittâsâst.

Aalmuglii puáhuttâsohjelm riskâkuávlu kriteerin lii itteem, mii kalga leđe paijeel 15 tábáhtussâd per 100 000 olmožid viiđâ ive čuávumist. Taan lasseen tábáhtusah kalgeh leđe maŋaluvâi leijee iivij ääigi aiccum, já tábáhtusâi meereest kalga oinuđ lasanem ääigi mield.

Roovvâdmáánu 2023 já čohčâmáánu 2024 kooskâst Suomâst vuáttojii 200 uđđâ puutijâšvuoiŋâškuddumtábáhtussâd. Enâmustáá tábáhtusah iivij 2020−2024 lijjii Kustavist, Paraisiist sehe Ålandist.

Puŋkkipuáhuttâs lii kullum Suomâ aalmuglii puáhuttâsohjelmân ive 2006 rääjist.

Käldee:

– Maksuttomat punkki­rokotukset laajenevat uusille riskialueille (yle.fi)

Kove: Erik Karits (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Argentiina kuáđá Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO

Argentiina president Javier Milei almottij kuovâmáánu 5. peeivi, ete Argentiina áigu kyeđđiđ Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO. Almottâs poođij kyehti oho ton maŋa ko Ovtâstum staatâi...

Kirjeárvuštâllâm: Ij lah ko vyelgiđ

Ij lah ko vyelgiđ lii nuorâikirje, mon lii čáállám Ann-Helén Laestadius. Tot lii algâalgâlávt čallum ruotâkielân. Uáivipersovn lii 19-ihásâš Johannes. Sun ij tieđe, maid sun...

Säämimuseo Siida puávdee siärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân

Säämimuseo Siida puávdee sämisiärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân. Museo väljee sämmilâštiiŋgâid Siida vuáđučáitálduv siärvusvitriinân oovtâst siärvusáin. Taan tove uáinusân peesih Tave-Pohjanmaa museo skeŋkkim sämitiiŋgah,...

Yle Sáámán usâškyeteh uđđâ hoovdâ – Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis

Yle Sáámán usâškyeteh forgâpalij uđđâ hoovdâ. Yle Säämi tááláš hovdâ Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis cuáŋuimáánu rääjist. Sun lii lamaš uáppuluámust vyesimáánu...

Totkee čoovdij matemaatlii čuolmâ, mii lâi čuávdusttáá paijeel 40 ihheed

Totkee Susanna Heikkilä lii jieijâs náguskirjetutkâmušâst Helsig ollâopâttuvâst čuávdám matemaatlii čuolmâ, mii lâi čuávdusttáá paijeel 40 ihheed. Čuolmâ kuáská topologian. Topologia lii geometrisâš syergi,...