Ive 2024 lii tábáhtum ennuv Anarâškielâ seervist. Kuástidemtoimâ, anarâškielâlii Wikipedia ovdedem já Anarâš aavis toimâttem láá lamaš stuorrâ já tehálâš uási seervi tooimâst.
Čohčâmáánust almostui uđđâ nuorâiroomaan: Ann-Helén Laestadius roomaan Hei fávru. Kirje lii algâalgâlávt čallum ruotâkielân, já tom lii jurgâlâm Sáárákáisá Seurujärvi. Tot lii jiečânâs nubbe uási Soppero-rááiđust. Neeljiuáság nuorâiroomaanráiđu muštâl Tukholma kuávlust ässee 13-ihásii Agnesist, kii vuálgá ruokkâdávt uuccâđ jieijâs pálgá. Pyerrin peellin taan rááiđust lii tot, et kirječällee lii sämmilâš já kirje puáhtá maaŋgânáál uáinusân sämikulttuur. Anarâškielâ servi lii jurgâlittám meiddei rááiđu vuossâmuu kirje, mon nommân lii Tiervuođah Sopperost. Jurgâleijen lii Tuula Ylänne. Tot almostuvá puáttee ive aalgâst.
Loppâivveest láá almostum kyehti kirje: astronaut André Kuipers párnáiroomaan Missio máhđuttem, mon Sofia Olthuis lii jurgâlâm hollandkielâst. Missio máhđuttem lii jotkâ tagaráid kirjijd ko 3, 2, 1, GO! já Koodi ruopsâd!, moh almostuvvii anarâškielân iivij 2022–2023. Nubbe kirje lii Timo Parvela párnáiroomaan Ella já Paterock. Taat vist lii Ella-rááiđu niäljád kirje. Tom lii jurgâlâm anarâškielân Henna Tervaniemi, kii lii jurgâlâm meiddei rááiđu kulmâ vuossâmuu kirje ađai Ella já skipáreh 1, Ella já skipáreh 2 já Ella Laapist.
Ive 2023 loopâst anarâškielâlâš Wikipedia siskeldij 5 513 artikkâlid. Juovlâmáánust 19. peeivi 2024 artikkâleh lijjii 6 035, já tuođânálásávt meeri lassaan 6 050 artikkâlân ive loopâ räi. Ive 2024 Anarâškielâ servi já Oulu ollâopâttuv Giellagas-instituut uárnejii kyehti Wikipedia-páájá Säämi máttááttâskuávdáást Anarist. Vuossâmuš páájá uárnejui uđđâivemáánu 27.–28. peeivij, já nubbe čohčâmáánu 7.–8. peeivij. Vuossâmuu páájást láin fáárust meiddei Kimberli Mäkäräinen Wikimedia Suomâst já Trond Trosterud Taažâ arktisii ollâopâttuvâst. Kimberli Mäkäräinen lâi fáárust nube-uv páájást. Anarâškielâ peeleest páájáid stivrijn mediapargee Fabrizio Brecciaroli já anarâškielâ ollâopâttâhlehtor Márjá-Liisá Olthuis. Juurdân lâi ain ruokâsmittiđ čäälliđ anarâškielân já išediđ tast, et ulmuuh hárjáneh čäälliđ njyebžilis kielâ táálái išeniävuiguin. Ulmen lâi tiäđust-uv meiddei čäälliđ uđđâ artikkâlijd já eres-uv siskáldâs Wikipedian. Čälleeh ožžuu čälimân kielâlii já teknisii torjuu. Páájáid puovtij uásálistiđ meid káidusin, já fáárust lijjii-uv motomeh Säämi ulguubeln ässee anarâškielâ uáppeeh. Páájái ääigi uáppeeh čallii uáli jo informatiivlijd artikkâlijd Matti Nykäsiist, Piäiváš-teatterist (sämmilâš aalmuglâšteatter Kuovdâkiäinust), Gilgamešist (maailm puárásumos eepos), tlingitijn (algâaalmug Ovtâstum staatâin já Kanadast) já Stonehengest (ovdâhistorjálâš muštomerkkâ já hävdieennâm Eŋlandist).
Anarâš aavis lii finnim ruttâdem meiddei ive 2024. Staatârääđi lii mieđettâm 60 000 eurod Anarâškielâ siärván aavis várás. Ruttâdem luávdá ive 2024 koloid. Ive 2024 aavis lii táválávt peividum 5–8 kerdid ohhoost nuuvt ete uđđâ luhâmuš lii almostum masa jyehi peeivi. Stuárráámuu uási uđđâsijn lii čáállám toimâttâs, moos kuleh kulmâ fastâ toimâtteijee, mut išetoimâtteijeeh-uv láá vuolgâttâm uđđâsijd ain tyellittälli. Kesi- já syeinimáánust 2024 Anarâš aavis almostitij kuittâg čuuvtij eenâb ko táválávt – motomin joba maŋgâ čalluu oovtâ peeivi siste. Ovdâmerkkân syeinimáánu 4. peeivi almostuvvii vittâ čalluu. Ohhoost 23 ookon 31 almostuvvii ohtsis 91 čaalâd. Maaŋgâid uđđâsijd čaalijn nuorâ kesitoimâtteijeekyevtis. Sunnust nubbe lâi pargoost kesimáánust já nubbe syeinimáánust.
Kuástidemtooimâ, Wikipedia já Anarâš aavis áánsust servi lii tääl čuuvtij eenâb uáinusist – ij tuše Suomâst pic meiddei aalmugijkoskâsii tääsist. Ive aalgâst Anarâškielâ servi meridij uđâsmittiđ nettisijđoidis, tastko puáris nettisiijđoh iä innig västidâm seervi tááláid tárboid. Seervi uđđâ nettisiijđoh almostuvvii njuhčâmáánu 21. peeivi 2024 ihečuákkim ohtâvuođâst. Liŋkkâ lii siämmáš ko ovdil-uv: http://www.anaraskielaservi.fi. Siskáldâs lii čallum kuulmâ kielân: anarâškielân, suomâkielân já eŋgâlâskielân. Kielâversioi kooskâst iä lah siskáldâsiäruh.
Nubben suijân nettisiijđoi uđâsmitmân lâi tot, et seervi loostâi digivuárkká ij lah innig nuuvtá, já tondiet anarâškielâ sárnooh iä innig peessâm luuhâđ seervi almostittem loostâid ton peht. Servi tarbâšij uđđâ saje, kuus pieijâđ jieijâs loostâid já eres almostitmijd. Puátteevuođâst uđđâ Anarâš-loostah lasettuvvojeh ain seervi nettisijđoid iäge innig Issuu-sijđostâhân. Ive 2024 Anarâš-lostâ lii almostum kuohtii, já kuálmádin numerin lii lamaš Anarâš-kalender, mon fáddán lâi puásuituálu.
Anarâškielâ servi tuáivut puorijd juovlâid já luholii uđđâ ive puohháid.
Kove: Fabrizio Brecciaroli