Sämitiggelaavâ vuástálisteeh uárnejii mielâčáittus Anarist

Suomâ vuáđulahâváljukodde poođij kolliđ Säämist 2–3.4.2024, já 2.4. tast lâi teivâdem Sämitiggijn. Njuhčâmáánu 27. peeivi 2024 alemus haldâttâhriehti lâi meridâm, et ive 2023 sämitiggevaaljah kalgeh uárnejuđ uđđâsist, tastko toh iä lamaš laavâ miäldásiih. Suijân toos lii tot, et vaaljâluvâttâlmân iä lamaš merkkejum 72 olmožid, kiäin alemuu haldâttâhrievti mielâst lii vuoigâdvuotâ jienâstiđ sämitiggevaaljâin.

Fáárust lijjii váljukode puoh 17 jesânid, meid saavâjođetteijee Heikki Vestman (kokoomus) já värisaavâjođetteijee Vilhelm Junnila (vuáđusyemmiliih). Kollim ohtâvuođâst Saijoos oovdân lâi uárnejum mielâčááitus, moos lijjii puáttám suullân 20 olmožid. Mielâčáittus uásálisteeh vuordii banderol kieđâst váljukoddejesânijd Saijoos ulguubeln väzzimluodâ kuohtui pelij. Meddei jieškote-uvlágáneh mediah lijjii puáttám Saijoos oovdân.

Mielâčáittus uárnejeijen tooimâi aanaarlâš Kari Kyrö, kii muštâlij jurduidis median.

– Mun halijdâm vuolgâttiđ tiervuođâid vuáđulahâváljukoodán. Mij halijdep oovtâviärdásâšvuođâ já täsiáárvu. Maht mii uulmijd puáhtá juksâđ, tom mun jiem määti ettâđ tärkkilubbooht. Kolgâččij čokániđ puohah oovtâst siämmáá peevdi piällás já hundâruššâđ taid čuolmâid, moh tääl láá.

Kari muštâl, ete lâi älkkee finniđ ulmuid mielâčáittusân, tastko taanáigásij vuovijguin puáhtá njyebžilávt toollâđ ohtâvuođâ.

Ohtâ uásálistee Merja Mattila muštâl čáittus suujâin tärhibeht.

– Mun lam meccisämmilâš, já mij lep vuáđudâm taggaar ohtsâšpargoseervi ko Suomen alkuperäisten saamelaisten yhteistyöjärjestö ry. Siärváduvâst mij lep nuurrâm čáittuid tast, ete mij lep sämmiliih já mist lii sämmilâš kulttuur. Mijjân tehálumos äšši lii tot, ete mij uážžup leđe rijjâ sämmiliih. Mist tuše váilu jienâstemvuoigâdvuotâ, mii lii tehálâš äšši sämmilii siärváduv ovdedem tááhust.

Mielâčáittusist lâi fáárust meid páihálâš taksi-irâtteijee Virpi Arrela.

– Mij halijdep ovdediđ taam uđđâ sämitiggelaavâ, mii lii uáli tehálâš anarâššáid. Puoh tehálumos äšši lii tot, ete puohah peesih vaiguttiđ Sämitiggeest täsiárvulávt.

Sämitige saavâjođetteijee Pirita Näkkäläjärvi tuáivu, ete savâstâllâm piso ain ášálâžžân. Ton lasseen sun muštoot, ete Sämitige tehálâš pargo Suomâst sarnum kuulmâ sämikielâ já sämikulttuur oovdân juátkoo.

Käldeeh:

– Saamelaiskäräjien vaalit todettiin laittomiksi – ”Tällainen avohaava ei voi enää jatkua” (www.hs.fi)

– Perustuslakivaliokunta vierailee Lapissa 2.–3.4.2024 (www.eduskunta.fi)

– Sämitiggevaaljâi uđđâsist toollâm olâttij maŋgâs – jienâstem aneh ain tehálâžžân (yle.fi)

Kove: Anna Askala

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Tanska áigu luoppâđ ”vaanhimtohálâšvuođâ” iskosijn ruánááeennâmlijn perruin

Tanska haldâttâs lii almottâm, ete tot áigu luoppâđ kištâlemvuálásij "vaanhimtohálâšvuođâ" iskosij kevttimist tagarijn Tanskaast ässee ulmuin, kiäin lii ruánááeennâmlâš tuávááš. Taah psykologisiih iskoseh läävejeh...

Argentiina kuáđá Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO

Argentiina president Javier Milei almottij kuovâmáánu 5. peeivi, ete Argentiina áigu kyeđđiđ Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO. Almottâs poođij kyehti oho ton maŋa ko Ovtâstum staatâi...

Kirjeárvuštâllâm: Ij lah ko vyelgiđ

Ij lah ko vyelgiđ lii nuorâikirje, mon lii čáállám Ann-Helén Laestadius. Tot lii algâalgâlávt čallum ruotâkielân. Uáivipersovn lii 19-ihásâš Johannes. Sun ij tieđe, maid sun...

Säämimuseo Siida puávdee siärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân

Säämimuseo Siida puávdee sämisiärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân. Museo väljee sämmilâštiiŋgâid Siida vuáđučáitálduv siärvusvitriinân oovtâst siärvusáin. Taan tove uáinusân peesih Tave-Pohjanmaa museo skeŋkkim sämitiiŋgah,...

Yle Sáámán usâškyeteh uđđâ hoovdâ – Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis

Yle Sáámán usâškyeteh forgâpalij uđđâ hoovdâ. Yle Säämi tááláš hovdâ Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis cuáŋuimáánu rääjist. Sun lii lamaš uáppuluámust vyesimáánu...