Čokkájeijee president Recep Tayyip Erdoğan lii vuáittám Tuurki presidentvaaljâid

Tuurki uđđâ presidentin šadda Vuoigâđvuotâ- já ovdánempiäláduv (AKP) nationalkonservatist Recep Tayyip Erdoğan, kii lii lamaš presidentin jo ive 2014 rääjist. Vaaljâi nube paajeest, mii uárnejui vyesimáánu 28. peeivi, sun vuoitij Täsivääldi aalmugpiäláduv (CHP) čižetpiäládâhlâš Kemal Kılıçdaroğlu. Erdoğan finnij virgálávt jienâin suullân 52 prosentid já Kılıçdaroğlu 48 prosentid.

Erdoğan finnij jo vyesimáánu 14. peeivi uárnejum vuosmuu paajeest stuárráámuu jienâmere, mut tot ij val aaibâs pijsám vaaljâi vyeittimân, ko toos ličij tarbâšâm 50 prosentid jienâin já Erdoğan jienah paccii 49,25 prosentân. Vaaljâin láin fáárust meid Memleket-piäláduv Muharrem İnce sehe čoonnâsmettumis Sinan Oğan, kote finnij suulân 5 prooseent jienâin. İnce kiäsádâđâi kištoost já lopâttij kampanjistem muáddi peeivi ovdil vaaljâi, montiet suu jienâmeeri lâi tuše suulân 0,5 prooseent.

Veik vaaljâin ij tábáhtum mihheen meendu dramaatlijd, te toh láá finnim meid kritik. Vaaljâi táppájeijee, oppositio iävtukkâs Kılıçdaroğlu naggij, ete Tuurki kyevti stuárráámuu kaavpugist, Istanbulist já Ankarast valjâvirgeomâhááh iä liččii nonnim puoh valjâurnáid já motomeh jienah liččii rekinistum maŋgii. Etyj já Euroop rääđi valjâtárkkojeijei mielâst Turkki ij teevdi vátámâšâid demokraatlij vaaljâi orniimân. Sii mielâst Tuurkist iä lah rijjâ mediah, já staatâ tieđettemniävuh láá iänááš Erdoğan já suu piäláduv vaikuttâs vyelni, mon tiet Erdoğan lii lamaš ennuv eenâb positiivlii čuovâst ko eres iävtukkâsah. Ton lasseen vaaljâlävdikodde ij lamaš toimâm tuárvi čoođâčyevveht já oppositio ovdâsteijeeh lijjii vuárnuttum. Positiivlâš peellin tárkkojeijeeh oinii kuittâg uáli ollâ jienâstemprooseent, mii vuossâmuu puudâ ääigi lâi masa 90 prosentid.

Recep Tayyip Erdoğan lii väldipaajees ääigi sirdám presidentân väldivuoigâdvuođâid, moh ovdil lijjii kuullâm parlamentân já uáiviministerân. Ton lasseen sun lii kepidâm riehtilágádâs jiečânâsvuođâ. Majemui aaigij Tuurki olmoošvuoigâdvuotâtile já jiečânâs mediai toimâ láá moonnâm hyeneeb suundán, já ovdâmerkkân maaŋgah Erdoğan haldâttuv vuástálisteeh láá karttâm faŋgâlân.

Käldee:

Vaalitarkkailijat: Turkki ei täytä periaatteita demokraattisten vaalien järjestämiselle (www.hs.fi)

Kove: Gerd Altmann (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Kielâpiervâleh siämmáá káátu vyelni – ávus uuvsah 22.10.2025

Aanaar peivitipšosoojijn viättojii ávus uuvsah koskoho 22.10.2025. Toimâ uđđâ soojijn lii álgám jo vyesimáánust, ko kuohtuuh anarâškielâ kielâpiervâleh, Piervâl já Piäju, värrejii uđđâ soojijd....

Kielâtotkee Konrad Nielsen 150-ive juhle­seminaar Kuovdâ­kiäinust

Säämi ollâškovlâ já Turku ollâopâttâh ornijn kielâtotkee Konrad Nielsen 150-ive juhleseminaar roovvâdmáánu 22.–23. peeivi Kuovdâkiäinust Säämi ollâškoovlâst. Taan ive láá kuullâm 150 ihheed professor...

Louvre-museo Pariisist siirdij jálu­keđgijdis Ranska kuávdáš­paaŋki hoolvin

Ranskalâš media muštâl, et Louvre-museo Pariisist lii sirdám jálukeđgijdis Ranska kuávdášpaaŋki hoolvin pajeláhháá okko tassaaš (19.10.) tábáhtum ruokkâdis rievedem maŋa. Jálukeeđgih sirdojii syele čovgâ...

Rosemary Coogan – uđđâ puolvâ astronaut

Rosemary Coogan lii Euroop komovuotâornijdume ESA majemuu astronautvaljim kuávdáš nommâ: sun lii ohtâ ton vittâsist, kiäh väljejuvvojii ive 2022 álgám eidusii astronautškovliittâsân. Talle ko Rosemary...

Maailm vuossâmuš umesämi­kielâlâš video­spellâ Geävrrie lii almostum

Geävrrie, maailm vuossâmuš videospellâ umesämikielân, lii almostum. Spellâ maainâst sämiruumbust, mii lii kavnum Ranskaast. Kuhháá Säämist meddâl lamaš rumbu lii monâttâm vuoimijdis, já spellee pargon...