Sigga-Marja Maggan lii mieđettum Suomâ Tieđâ­akatemiai Risto Pelkonen ‑olmooš­vuoigâd­vuotâ­palhâšume

Ive 2026 Risto Pelkonen ‑olmoošvuoigâdvuotâpalhâšume lii finnim FT dooseent Sigga-Marja Magga Oulu ollâopâttuv Giellagas-instituutist. Sun palhâšui pargostis sämmilij totkei vuoigâdvuođâi já tiettuu rijjâvuođâ oovdedmist.

Palhâšume mieđettuvvoo taggaar ulmui, ovtástumán teikâ organisaation, kote teikâ mii lii aktiivlávt ovdedâm tiettuutahhei olmoošvuoigâdvuođâid. Palhâšume ulmen lii lasettiđ olmooš­vuoigâd­vuotâ­koččâmušâi uáinojeijeevuođâ tieđâpirrâsist já meid oovdânpyehtiđ tiettuu rijjâvuođâ piälušteijee tavoid. Palhâšume uážžoid pyehtih iävtuttiđ tieđâovtâstume jesâneh, já valjim taha Suomâ Tieđâakatemiai olmooš­vuoigâd­vuotâ­komitea.

Suomâ Tieđâakatemiai Risto Pelkonen ‑olmoošvuoigâd­vuotâ­palhâšume vuáđudui ive 2021. Ovdebái ivij palhâšume lii mieđettum Syemmilij ollâopâttuvâi Scholars at Risk ‑ohtsâšpargoviärmádâhân (2022), Suomâ Aalmuglâšteatterân Dosentit-čáitálmâs vuosâčaittâlmist (2023), Historjátotkeeh rajijttáá Suomâst ro:n (2024) já Tiervâsvuotâ- já pyereestvaijeemlágádâs pajetuáhtár, professor Hanna Nohynekân (2025).

Olmoošvuoigâdvuotâkomitea saavâjođetteijee professor Liisa Laakso vuáđuštâl taanihásii palhâšume keigim aagâid näävt:

– Juovlâmáánust 2025 almostum Sämmilij tuotâvuotâ- já sovâdâttâmkomissio loppâraapoort peht sämmilii algâaalmug vuoigâdvuođáid lii šoddâm ennuv perustume. Taid vuoigâdvuođáid kuleh meid sämmilij totkei vuoigâdvuođah.

Sigga-Marja Magga lii pargoinis čáittám, moin naalijn rijjâ tutkâmuš tuárju algâaalmug vuoigâdvuođâid já maht taah vuoigâdvuođah tuárjuh tutkâm. Sämmilâš kulttuur eromâšvuođâi, tego Magga jieijâs tutkâmsyergi, tyeje, merhâšumij jeesândmist já ibbeerdmist lii kuávdáš rooli toin naalijn, et siärvus uásálist já uásálistoo toos.

Sigga-Marja Magga lii ohtâ ive 2024 almostum sämmiláid kyeskee tutkâmuš eettisij ravvui čällein. Taah ravvuuh tiädutteh sämmilii tiäđu, äärbi já kielâ kunnijâttem. Tááláá pargostis Oulu ollâopâttuv Giellagas-instituut hovdân sun tuálvu täid puorijd keevâtlijd peelijd ovdâskulij tiettuu rijjâvuođâ, kriittisâšvuođâ já objektiivlâšvuođâ já meiddei totkei olmoošvuoigâdvuođâi pyerrin.

Palhâšumetilálâšvuotâ Kenen tieto – kuuluuko saamelaisten ääni tutkimuksessa? [Kiän tiätu – kulloo-uv sämmilij jienâ tutkâmušâst?] uárnejui Helsigist Tiedekulmast vyesimáánu 11. peeivi.

Anarâš aavis tuáivut ennuv luho Sigga-Marja Maggan.

Käldee:

Sigga-Marja Maggalle Suomen Tiedeakatemiain Risto Pelkonen -ihmisoikeuspalkinto (www.oulu.fi)

Kove: Marja-Liisa Olthuis

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...

Maailm algâ­aalmugij peivi viettui porge­máánu 9. peeivi

Maailm algâaalmugij peivi viettui porgemáánu 9. peeivi. Taan peeivi ulmen lii pyehtiđ uáinusân algâaalmugij vuoigâdvuođâid, kulttuurijd, kielâid já ärbivuovijd sehe muštottiđ algâaalmugij sajattuvvâst maailm...

Euroopist uáinoo tievâslâš piäiváá­siävŋánem – Suomâst tot uáinoo uássin

Euroop kiäččá Piäiváá kulij koskoho porgemáánu 12. peeivi, ko tievâslâš piäiváásiävŋánem uáinoo Tave-Atlant alne já Viestâr-Euroopist. Ive 1999 maŋa taat lii vuosmuš Euroopist uáinojeijee...

Jurduuh anarâš­kielâ uápuin Säämi máttáát­tâs­kuáv­dáást

Čällee: Maija Nordqvist Addâgâs, mun jiem ibbeerd. Taat ceelhâ lâi korrâ kiävtust čohčuv ko mun algâttim anarâškielâ uápuid Säämi máttááttâskuávdáást. Mun värrejim Anarân mäddin, jiemge...

Mii lii ”saada” sämikielân?

Mii lii saada sämikielân? Lii-uvks tot ain uážžuđ teikâ finniđ? Kuás kalga kevttiđ nube já kuás nube? Tágárijd koččâmušâid kielâtiettee távjá finnee. Mun meid...