Ive 2025 jotolâh­torvolâš­vuotâ ij puáránâm ollágin

Jotoluv torvolâšvuođâ ovdánem lii orostâm, muštâl Jotolâhtorvo čielgiittâs loppâive 2025. Majemui kuulmâ ihán tile ij lah ollágin puáránâm. Ton mield čuávuvái ivij tile kalga aktiivlubbooht mutteđ, vâi puátteevuođâ tile puáráničij.

Statistiikkuávdáá munetiäđui já Jotolâhtorvo čokkim lostâtiäđui mield maađijjotoluvvâst láá ive 2025 loopâ räi jáámmám 187 olmožid já lammâšum 3 204 olmožid.

Suomâ ulmen lii kepidiđ jotolâhjämimij mere suullân piälán ihán 2030 ive 2020 tääsist. Taat meerhâš jämimij kiäppánem suullân čuátán ivveest. Jotolâhtorvo mield ihelove algâ moonâi pyereeb kuávlun, mut tääl ulmij juksâm váátá eenâb tooimâid.

Maađijkevtteejuávhuin ihe lii lamaš täässiv, mut ive 2025 ääigi persovnautoin láá jáámmám eenâb mađhâšeijeeh, eromâšávt nuorah. Ive 2025 nuorah láá jáámmám kuohtii eenâb ko verdid ovdebáá ihán. Lasanem lii merhâšittee meid viiđâ ive koskâáárvun verdiddijn.

Jotolâhkuávdáá mield nuorâi luhottesvuođâin lii tijpâlâš, et sáátust láá mađhâšeijeeh já et luhottesvuođah kyeskih maŋgâsân. Iänááš nuorah láá jáámmám olgosvyeijimij ohtâvuođâst. Táválávt toid lohtâs meendu korrâ liähtu já torvopuáhháá kevttim hilgom.

Nuoráid sáttojii päärtih meid šleđgâčiehčâmluovdijn. Kyevtis, kiäh jaamijn ive 2025 ääigi, láin joođoost šleđgâčiehčâmluovdijn. Kuohtuuh láin 15–24‑ihásiih. Poolis tiäđui mield čiehčâmlyevdipäärtih láá lasanâm ihán 2024 verdiddijn.

Kesimáánu pelimuddoost vuáimán poođij uđđâ laahâ, mon mield mikrojotolâhân poođij proomiil- já aherääji. Laavâ vaiguttâsâid ferttee kuittâg čuávvuđ kuhheeb paje. Laahâ lii adelâm poolisân máhđulâšvuođâ väldiđ äššin šleđgâčiehčâmluovdijn vyeijim uáivist já meid adeliđ vaanhimáid kievrâb viestâ tast, et šleđgâčiehčâmlyevdi ij lah párnái fiävru. Puátimin láá meid vyeijimkorttâlaavâ uđâsmittem já jotolâhtorvostrategia peividem, moh kolgâččii pyerediđ eromâšávt nuorâi jotolâhtorvolâšvuođâ.

Käldeeh:

Vuosi 2025 ei tuonut liikenneturvallisuudessa käännettä parempaan (www.liikenneturva.fi)

Ajankohtaiset tilastot (www.liikenneturva.fi)

Kove: Valtteri Valkeapolku

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Nette Kivirantan silbâ­miitaal para­lympialij puáibildmist

Suomâ ovdâsteijee Nette Kiviranta lii vuáittám siilbâ nisonij kiälkkáčierâstâllei puáibildmist Milano–Cortina paralympialijn. 24‑ihásii Kivirantan miitaal lii vuosmuš paralympialijn. Siämmást taat miitaal lii historjálâš ubâ...

Inkki Inola lii lekkâm Suomâ miitaaltili Milano–Cortina paralympialijn

Syemmilâš čyeigee Inkki Inola lii vuáittám siilbâ love kilomeetter ärbivuáválii čuoigâm koskâäigivuolgâkištoost koskoho Milano–Cortinast. Inola, 27, kištottâl uáinimvádulij NS3-luokkaast. Suu uápisteijeečyeigen lii Reetu Inkilä....

”Ele pääsi ohtuu”

Majemui iivij ain eenâb já eenâb lii savâstâllum mielâtiervâs­vuotâ­­­­­čuolmâin ovdâmerkkân mediain. Täin čalluin já meiddei almolii tiervâsvuotâtipšo siijđoin tiäduttuvvoo ain ohtâ äšši: ”Ele pääsi...

Arktisâš kuávlu pajedum čuovân Roomast: Italia–Suomâ-ekonomia-aksel keejâd tavaskulij

The Arctic Circle ‑ornijdume, mii fáálá aalmugijkoskâsii vuáláá arktisijn aašijn savâstâlmân, ornij njuhčâmáánu 3.–4. peeivi Roomast Polar Dialogue ‑savâstâllâm oovtâst Italia aalmuglijn tutkâmraađijn (Consiglio...

Hildá Länsman já Tuomas Norvio lává vuáittám Etno-Emma-palhâšume

Emma-gaala lii Suomâ stuárráámus muusiksyergi palhâšumetábáhtus. Taan ive Emma-gaala tollui moonnâm lávurduv njuhčâmáánu 7. peeivi Espoost. Tábáhtuumeest palhâšuvvojii ive 2025 pyeremuuh artisteh. Hildá Länsman...