Taan kiiđâ majemuu Anarâš eehid fáddán lâi kiđđâjuhle

Tuorâstuv 6.6.2024 tollui Anarâš eehid Säämi máttááttâskuávdáá Laasikuáđist Anarist. Eehid teeman lâi kiđđâjuhle. Ehidân uásálistii ohtsis 18 anarâškielâ sárnod. Juhle aalgij ko Iiris Kangas, Miina Seurujärvi já Henna Tervaniemi tiervâttii puohâid fáárun tábáhtusân.

Čižetpeln uálgispel: Iiris Kangas, Miina Seurujärvi já Henna Tervaniemi

Aaibâs eehid aalgâst Anarâškielâ servi adelij skeeŋkâ Ritva Kangasniemin kijttosin stuorrâ já merhâšittee pargoost anarâškielâlij párnái já anarâškielâ oovdân. Kangasniemi lii porgâm kuhháá Aanaar kielâpiervâlist. Skeŋkkân sun uážui muorâst rahtum čevečiiŋâ já skeŋkkâkoortâ raavâdviäsun.

”Mun lam olâttum. Mun jiem tiättám tast maiden, jiemge lamaš vyerdimin taggaar”, Ritva Kangasniemi eeđâi. 

Ritva Kangasniemi já suu uđđâ čevečiŋŋâ

Säämi máttááttâskuávdáš uárnee oovtâst Anarâškielâ servijn Anarâš ehidijd. Ehideh láá uárnejum jo kuhháá. Kihheen tábáhtuumeest ij máttám ettâđ, et kuás vuosmuš virgálâš Anarâš eehid ličij lamaš, mutâ ehideh láá uárnejum jo aainâs-uv love ihheed. Ehidij historján čäähih maaŋgâláváneh fáádáh tegu tiätukišto, kietâtyejieehid já myerjimokke. Lávlumehideh já koldem láá pááccám maaŋgâi mielân suotâs tábáhtussân. Koldem lâi eromâš suotâs, tastko talle puovtij leđe olgon. Meiddei juovlâjuhleh láá lamaš hitruuh. Eromâš hävskis mušto lâi tot, ko juovlâjuuhlán poođij meid juovlâäijih. 

Taan kiiđâ majemuu Anarâš ehidist lâi saahâ maaŋgâlávánijn aašijn. Mottoom peevdist ulmuuh sarnuu škovlâlij luámust, já nube peevdist vist lâi saahâ muštoin kielâpiäjust já -piervâlist sehe peivikiäjui puátteevuođâst. Lâi huolâ tast, et maht ärbipurrâmušpeivijd kiävá, ko Piäju já Piervâl värrejeh uđđâ škovlârakânâsân, iäge lah innig siämmáálágáneh mälistemmáhđulâšvuođah. ”Kal mun oskom, et motomin uážžu mälistiđ”, Kangasniemi iätá. Sun ana tom kuittâg-uv šaalin, et ärbipurrâmušpeeivijd ij pyevti toollâđ siämmáánáál ko ovdil.

Ehidijn láá ain fáárust maaŋgâláváneh anarâškielâ sárnooh – uccpárnááh já puárásub ulmuuh. Motomáid taat Anarâš eehid lâi vuosmuš kerdi, mutâ motomeh lijjii uásálistám ehidáid jo maŋgii. 

”Lii eromâš tehálâš, et mottoomláván siärvádâhmeeinig piso”, Suvi King muštâl. ”Tuoivân lii, et taat ärbivyehi jotkuuččij”. King lii meiddei jieš ornim muáddi eehid. Sun lasseet vala, et tábáhtume jođetteijeid ličij tárbu. Ovdil motomeh anarâškielâuáppeeh láá ornim ehidijd, mutâ tääl ko anarâškielâ uápuh iä innig lah pääihi alne, te ehidijd-uv lii vaigâdub orniđ. ”Anarâš ehideh láá hirmâd tergâdis tábáhtumeh”, King iätá.

Koveh: Emma Gahmberg

Kommenteh

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Nette Kivirantan silbâ­miitaal para­lympialij puáibildmist

Suomâ ovdâsteijee Nette Kiviranta lii vuáittám siilbâ nisonij kiälkkáčierâstâllei puáibildmist Milano–Cortina paralympialijn. 24‑ihásii Kivirantan miitaal lii vuosmuš paralympialijn. Siämmást taat miitaal lii historjálâš ubâ...

Inkki Inola lii lekkâm Suomâ miitaaltili Milano–Cortina paralympialijn

Syemmilâš čyeigee Inkki Inola lii vuáittám siilbâ love kilomeetter ärbivuáválii čuoigâm koskâäigivuolgâkištoost koskoho Milano–Cortinast. Inola, 27, kištottâl uáinimvádulij NS3-luokkaast. Suu uápisteijeečyeigen lii Reetu Inkilä....

”Ele pääsi ohtuu”

Majemui iivij ain eenâb já eenâb lii savâstâllum mielâtiervâs­vuotâ­­­­­čuolmâin ovdâmerkkân mediain. Täin čalluin já meiddei almolii tiervâsvuotâtipšo siijđoin tiäduttuvvoo ain ohtâ äšši: ”Ele pääsi...

Arktisâš kuávlu pajedum čuovân Roomast: Italia–Suomâ-ekonomia-aksel keejâd tavaskulij

The Arctic Circle ‑ornijdume, mii fáálá aalmugijkoskâsii vuáláá arktisijn aašijn savâstâlmân, ornij njuhčâmáánu 3.–4. peeivi Roomast Polar Dialogue ‑savâstâllâm oovtâst Italia aalmuglijn tutkâmraađijn (Consiglio...

Hildá Länsman já Tuomas Norvio lává vuáittám Etno-Emma-palhâšume

Emma-gaala lii Suomâ stuárráámus muusiksyergi palhâšumetábáhtus. Taan ive Emma-gaala tollui moonnâm lávurduv njuhčâmáánu 7. peeivi Espoost. Tábáhtuumeest palhâšuvvojii ive 2025 pyeremuuh artisteh. Hildá Länsman...