Anarâškielâ seervist láá uđđâ nettisiijđoh

Anarâškielâ seervist láá uđđâ nettisiijđoh. Toh almostuvvii njuhčâmáánu 21. peeivi 2024 ihečuákkim ohtâvuođâst. Liŋkkâ lii siämmáš ko ovdil-uv.

Anarâškielâ servi meridij uđâsmittiđ nettisijđoidis, tastko Wikipedia já Anarâš aavis áánsust servi lii tääl čuuvtij eenâb uáinusist – ij tuše Suomâst pic meiddei aalmugijkoskâsii tääsist. Puáris nettisiijđoh iä innig västidâm seervi tááláid tárboid. Nubben suijân lâi tot, et seervi loostâi digivuárkká ij lah innig nuuvtá, já tondiet anarâškielâ sárnooh iä innig peessâm luuhâđ seervi almostittem loostâid ton peht. Servi tarbâšij uđđâ saje, kuus pieijâđ jieijâs loostâid já eres almostitmijd.

Siskáldâs lii čallum kuulmâ kielân: anarâškielân, suomâkielân já eŋgâlâskielân. Kielâversioi kooskâst iä lah siskáldâsiäruh. Ovdâsiijđo, liiŋkâi siijđo já ohtâvuotâtiäđui siijđo lasseen sijđostuvâst láá kulmâ váldu-uásáduv: Toimâ, Almostitmeh já Servi.

Toimâ-uásáduvâst oovdânpuáhtoo seervi toimâ ađai almostittem- já kirjetoimâ, anarâš ehideh já tutkâm.

Almostitmeh-uásádâh vuod siskeeld puoh, maid servi lii almostittám iivij mield: loostâid, kiirjijd, videoid já eres-uv almostitmijd. Jis kiinii haalijd tiiláđ seervi almostittem kiirjijd, te kirjelisto já kirjij hadeh kávnojeh taan uásáduvâst. Ton lasseen tast láá rijjâ luuhâmnáál puoh Anarâš-loostah, maid servi lii almostittám ive 2019 rääjist, já meiddei puoh Lostiih. Puátteevuođâst uđđâ Anarâš-loostah lasettuvvojeh ain seervi nettisijđoid iäge innig Issuu-sijđostâhân.

Majemuš váldu-uásádâh lii Servi. Tot siskeeld seervi njuolgâdusâid sehe tiäđuid seervi stiivrâst já tast, magareh jeessânšlaajah seervist láá já maht puáhtá servâđ seervi jesânin.

Nettisiijđoid lii huksim Tero Riskilä, já toi siskáldâs kuulmâ kielân lii čáállám Fabrizio Brecciaroli. Pauli Rämö lii testam siijđoid já lii visásmittám tom, et siijđoh tuáimih pyereest sehe tiäturáin já puhelimáin.

Kove: Fabrizio Brecciaroli

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...

Maailm algâ­aalmugij peivi viettui porge­máánu 9. peeivi

Maailm algâaalmugij peivi viettui porgemáánu 9. peeivi. Taan peeivi ulmen lii pyehtiđ uáinusân algâaalmugij vuoigâdvuođâid, kulttuurijd, kielâid já ärbivuovijd sehe muštottiđ algâaalmugij sajattuvvâst maailm...

Euroopist uáinoo tievâslâš piäiváá­siävŋánem – Suomâst tot uáinoo uássin

Euroop kiäččá Piäiváá kulij koskoho porgemáánu 12. peeivi, ko tievâslâš piäiváásiävŋánem uáinoo Tave-Atlant alne já Viestâr-Euroopist. Ive 1999 maŋa taat lii vuosmuš Euroopist uáinojeijee...

Jurduuh anarâš­kielâ uápuin Säämi máttáát­tâs­kuáv­dáást

Čällee: Maija Nordqvist Addâgâs, mun jiem ibbeerd. Taat ceelhâ lâi korrâ kiävtust čohčuv ko mun algâttim anarâškielâ uápuid Säämi máttááttâskuávdáást. Mun värrejim Anarân mäddin, jiemge...

Mii lii ”saada” sämikielân?

Mii lii saada sämikielân? Lii-uvks tot ain uážžuđ teikâ finniđ? Kuás kalga kevttiđ nube já kuás nube? Tágárijd koččâmušâid kielâtiettee távjá finnee. Mun meid...