Haavvârmielkki siskeeld viehâ ennuv sukkârijd

Maaŋgâs láá molsom táválii kusâmielhi haavvârmiälkán, tastko tot lii eenâb eettisâš já ekologlâš. Puohah iä smietâ, ete haavvârmielkki lii riskâ paanij tiervâsvuotân.

”Haavvârmielhist láá ennuv sukkâreh, ađai tot lii háitulâš paanijd, tego mii ihenis eres sukkârheerskuid. Mun jieš leškiistâm haavvârmielhi kááhván já ovdâmerkkân juhâmuš, mon mun juuvâm, siskeeld 4,5 graamâ sukkârijd čyeđe graamâst”, iätá pänitalhâstiettuu tuáhtár Päivi Siukosaari.

”Haavvârmielhi valmâštâsâst šaddeh rijjâ sukkâreh, moi tiervâsvuođâvaikuttâsah láá siämmáálágáneh ko vielgis sukkârist. Ađai haavvârmielkki siskeeld luándulii sukkâr veikkâ pyevtittâsâst ličij ij lasettum sukkâr -tekstâ.”

Ferttiiččij-uv pänituáhtár mield haavvârmielhi kevttimist käähvist talle luoppâđ ollásávt?

”Paanij tiervâsvuođâ tááhust ličij pyeremus juuhâđ käähvi nuhtán, mutâ maaŋgâs lijkkojeh juuhâđ käähvi sukkâráin teikkâ mielhijn. Kusâmielhist iä lah rijjâ sukkâreh tegu haavvârmielhist. Haavvârmielhi puáhtá kuittâg juuhâđ, mut tast finnejum sukkâreh rekinistojeh fáárun peeivi sukkârfinnimmiärán.”

”Avžuuttâs lii, ete uážžu puurrâđ enâmustáá 50 grammâd já mielâstubbooht 25 grammâd peeivist. Sukkâr puáhtá uážžuđ peeivi ääigi huámmášhánnáá ovdâmerkkân keccupist teikkâ sääpist.”

Jis haalijd juuhâđ haavvârmielhi, te moos te kolgâččij kiddiđ huámášume, ete päänih iä kierdâččii hirmâd ennuv?

”Pänitiervâsvuođâ uáinust uážuččij juuhâđ monnii eres juhâmuš ko čääsi enâmustáá vittii peeivist. Te ij kannat juuhâđ käähvi kuás peri, pic káhvástâllâmpuudâ kannat ovtâstittiđ ovdâmerkkân iiđeedpittáin teikkâ peivimálásáin.”

”Tehálumos äšši tiettiđ lii, ete käähvi haavvârmielhijn lii siämmáš äšši ko käähvist ličij sukkâr. Te talle ij koolgâ jurdeđ, ete tom puávtáččij šloggâđ veikkâ mon ennuv.”

Tuuli Paadar

Käldee:

Kauramaidon sisältämä sokeri saattaa yllättää – ”Haitallista siinä missä mikä tahansa muukin sokeri­pitoinen herkku” (www.hs.fi)

Kove: StockSnap (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Argentiina kuáđá Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO

Argentiina president Javier Milei almottij kuovâmáánu 5. peeivi, ete Argentiina áigu kyeđđiđ Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO. Almottâs poođij kyehti oho ton maŋa ko Ovtâstum staatâi...

Kirjeárvuštâllâm: Ij lah ko vyelgiđ

Ij lah ko vyelgiđ lii nuorâikirje, mon lii čáállám Ann-Helén Laestadius. Tot lii algâalgâlávt čallum ruotâkielân. Uáivipersovn lii 19-ihásâš Johannes. Sun ij tieđe, maid sun...

Säämimuseo Siida puávdee siärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân

Säämimuseo Siida puávdee sämisiärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân. Museo väljee sämmilâštiiŋgâid Siida vuáđučáitálduv siärvusvitriinân oovtâst siärvusáin. Taan tove uáinusân peesih Tave-Pohjanmaa museo skeŋkkim sämitiiŋgah,...

Yle Sáámán usâškyeteh uđđâ hoovdâ – Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis

Yle Sáámán usâškyeteh forgâpalij uđđâ hoovdâ. Yle Säämi tááláš hovdâ Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis cuáŋuimáánu rääjist. Sun lii lamaš uáppuluámust vyesimáánu...

Totkee čoovdij matemaatlii čuolmâ, mii lâi čuávdusttáá paijeel 40 ihheed

Totkee Susanna Heikkilä lii jieijâs náguskirjetutkâmušâst Helsig ollâopâttuvâst čuávdám matemaatlii čuolmâ, mii lâi čuávdusttáá paijeel 40 ihheed. Čuolmâ kuáská topologian. Topologia lii geometrisâš syergi,...