Suomâ kuobžânääli lii kiäppánâm

Luánduvärikuávdáš (su. Luonnonvarakeskus, Luke) árvuštâlmij mield Suomâ kuobžânääli lii kiäppánâm. Ovdil ive 2023 miäcástempaje älgim arvâluvvoo, et Suomâst láá ohtsis 1 740–1 925 kuobžâd. Taat meeri lii nyevt 20 % ucceeb ko ive 2022 arvâlus.

Majemui neelji ive ääigi kuobžah láá miäcástum eenâb ko ovdil, já ive 2020 álgám kuobžânääli kiäppánem oro ain jotkuumin.

– Kuobžânääli kiäppánem lii kuittâg lamaš epitäässiv: kuobžah kiäppánii enâmustáá Nuorttâ-Suomâst, kost toh miäcástuvvojii eenâb. Ivij 2019–2022 nyevt 85 % paččum kuobžâin láá kuddum vuálá 100 kilomeetter keččin Suomâ nuorttârääjist. Uárji-Suomâ kuobžânäälist iä lah tábáhtum siämmáá stuorrâ nubástusah, muštâl totkee Samuli Heikkinen Luánduvärikuávdáást.

Kuobžâi näliárvuštâllâm vuáđuduvá stuorrâpiätuohtâvuotâulmui pajasmiärkkuumáid čivgâaiccâmijn, main lii árvuštâllum čivgâjuávhui meeri. Ive 2022 miärkkojii pajas 750 kuobžâuáinimid čivgâigijn, já talle jyehi juávhust aiccui aainâs-uv ohtâ vuálá oovtâihásâš čivgâ. Čivgâjuávhuh lijjii áárvu mield 167–203. Ubâ kuobžâmeeri rekinistoo toin naalijn, et čivgâjuávhui meeri kiärdoo luvvijn.

Käldee:

Karhukanta pienenee edelleen (www.luke.fi)

Kove: Pexels (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...

Maailm algâ­aalmugij peivi viettui porge­máánu 9. peeivi

Maailm algâaalmugij peivi viettui porgemáánu 9. peeivi. Taan peeivi ulmen lii pyehtiđ uáinusân algâaalmugij vuoigâdvuođâid, kulttuurijd, kielâid já ärbivuovijd sehe muštottiđ algâaalmugij sajattuvvâst maailm...

Euroopist uáinoo tievâslâš piäiváá­siävŋánem – Suomâst tot uáinoo uássin

Euroop kiäččá Piäiváá kulij koskoho porgemáánu 12. peeivi, ko tievâslâš piäiváásiävŋánem uáinoo Tave-Atlant alne já Viestâr-Euroopist. Ive 1999 maŋa taat lii vuosmuš Euroopist uáinojeijee...

Jurduuh anarâš­kielâ uápuin Säämi máttáát­tâs­kuáv­dáást

Čällee: Maija Nordqvist Addâgâs, mun jiem ibbeerd. Taat ceelhâ lâi korrâ kiävtust čohčuv ko mun algâttim anarâškielâ uápuid Säämi máttááttâskuávdáást. Mun värrejim Anarân mäddin, jiemge...

Mii lii ”saada” sämikielân?

Mii lii saada sämikielân? Lii-uvks tot ain uážžuđ teikâ finniđ? Kuás kalga kevttiđ nube já kuás nube? Tágárijd koččâmušâid kielâtiettee távjá finnee. Mun meid...