”Laavaturisteh” kalgeh toollâđ torvokooskâ Etnast

Etna, Sisilia pegâlmâs tullâvääri, lii lamaš liävuttem jo porgemáánu aalgâ rääjist. Máánu pelimuddoost ton maadâvieltist kulgâškuođij laavavirde masa 3 000 meetter aloduvâst. Moonnâm tuorâstuv laava lâi kulgâm jo 2 300 meetter räi.

Sisilia pormiäštár Bonanno muštâl, et motomeh Etna keččeeh iä vääldi huámášumán tullâvääri riiskâid. Moonnâm oho pottii uáinimnáál videoh, main turisteh čuážžuh selgi laava kulij já väldih jieččieid. Pormiäštár ij innig haalijd taam. Vástuppeeivi 22.8. rääjist lii lamaš kieldum puáttiđ meendu alda laava. Torvokoskâ lii 50 meetterid.

Pormiäštár tiädut, et Etna kuuvl moonnâm ij lah kieldum. Uárnejum moheh tohon juátkojeh ain, mut págulâš 50 meetter torvokoskâ kuáská puohháid. Tullâvääri pajemuu uásán uážžu pajaniđ tuše oovtâst uápisteijein, já návt tile lii ain lamaš-uv. Puoh lasseen sun muštoot rievtislágánij pihtâsij já eres torvotooimâi tehálâšvuođâst. ”Laava uážžu kale ihástâllâđ mut ij uhmediđ”, sun iätá median.

Etna lii eromâš aktiivlâš tullâvääri, mii rusoškuát masaba jyehi ive. Suovâpoolvah já kunnâ uáinojeh uáli távjá, mut laavavirdeh iä lah siämmáá táváliih. Laavavirde liihâd hirmâd hitásávt. Meid russoom ääigi lii máhđulâš eelliđ tullâvääri kulen, mut motomin motomeh sajeh piäijojeh kiddâ. Tääl mihheen kuávluid ij lah kiddejum, peic tullâvääri kuuvl puáttee ferttee väldiđ huámášumán torvokooskâ.

Etna kulen majemustáá kiinii ulmuid jaamij ive 1987.

Käldee:

’Lavatoeristen’ op de Etna moeten afstand houden (nos.nl)

Kove: Benjamin Smith (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Anarâš aavis kesiluámu lii nuuhâm – Mii lohhest paasij luvâ­hánnáá taan ääigi?

Anarâš aavis kulmâ oho pištám kesiluámu lii nuuhâm. Toimâttâskodde čäliškuát oppeet uđđâsijd. Taan čallust aavis čáálá čuákánkiäsu motomijn tagarijn uđđâsijn, maid tot mudoi ličij...

Maailm algâ­aalmugij peivi viettui porge­máánu 9. peeivi

Maailm algâaalmugij peivi viettui porgemáánu 9. peeivi. Taan peeivi ulmen lii pyehtiđ uáinusân algâaalmugij vuoigâdvuođâid, kulttuurijd, kielâid já ärbivuovijd sehe muštottiđ algâaalmugij sajattuvvâst maailm...

Euroopist uáinoo tievâslâš piäiváá­siävŋánem – Suomâst tot uáinoo uássin

Euroop kiäččá Piäiváá kulij koskoho porgemáánu 12. peeivi, ko tievâslâš piäiváásiävŋánem uáinoo Tave-Atlant alne já Viestâr-Euroopist. Ive 1999 maŋa taat lii vuosmuš Euroopist uáinojeijee...

Jurduuh anarâš­kielâ uápuin Säämi máttáát­tâs­kuáv­dáást

Čällee: Maija Nordqvist Addâgâs, mun jiem ibbeerd. Taat ceelhâ lâi korrâ kiävtust čohčuv ko mun algâttim anarâškielâ uápuid Säämi máttááttâskuávdáást. Mun värrejim Anarân mäddin, jiemge...

Mii lii ”saada” sämikielân?

Mii lii saada sämikielân? Lii-uvks tot ain uážžuđ teikâ finniđ? Kuás kalga kevttiđ nube já kuás nube? Tágárijd koččâmušâid kielâtiettee távjá finnee. Mun meid...