Oulu ollâopâttuv uđđâ rehtorin lii väljejum Arto Maaninen

Oulu ollâopâttuv rehtor čuávuváá viiđâ ive toimâpajan lii väljejum Arto Maaninen. Miärádâs valjiimist toovâi Oulu ollâopâttuv haldâttâh tuorâstuv 26.9.2024. Rehtorin väljejum Arto Maaninen tuáimá tääl Oulu ollâopâttuv ohtsâšpargo-ohtâvuođâi värirehtorin. Sun aalgât uđđâ toimâstis ive 2025 aalgâst. Haldâttâh jienâstij valjiimist, já Maaninen väljejui vuosmuin jienâstmáin. Sun finnij paijeel pele adelum jienâin.

Haldâttuv saavâjođetteijee Mikko Ayub muštâl, et Arto Maanisiist láá pyereh čááituh hovdân já värirehtorin toimâmist, já suu hárjánem uápis toimâpirrâsist addel šiev aalgâ rehtor tooimâst luhostuumân. Maaninen lii ovdebij roolijdiskijn huksim ohtsâšpargo pirâstittee ohtsâškoddeest, já sun lii meid huksim almugijkoskâsijd viärmáduvâid.

Arto Maaninen lii toimâm Oulu ollâopâttuv ohtsâšpargo-ohtâvuođâi värirehtorin juovlâmáánu 2017 rääjist. Ovdil taam sun tooimâi Teknologia tutkâmkuávdáá VTT tutkâmstivrimpargoin já tutkâmprofessorin. Maaninen lii ive 2004 rääjist lamaš Oulu ollâopâttuv epiorgaanlii kemia dooseent.

”Mun lam tuođâi ilolâš luáttámušâst já lam moovtâ algâttiđ rehtor pargoost. Mun puáđám porgâđ puoh maid puávtám muu čuovviittâm ollâopâttuv puátteevuođâ miänástume oovdân oovtâst ollâopâttuv pargovievváin”, Arto Maaninen muštâl.

Oulu ollâopâttuv haldâttâh leehâi rehtor tooimâ kesimáánu aalgâst. Meriááigán 26.7.2024 räi tooimâ lijjii uuccâm 20 occed.

Rehtor huávdee ollâopâttuv tooimâ já västid ollâopâttuv pargoi puátusijn já ekonomâlii tipšomist. Arto Maanisiist šadda ive 1958 vuáđudum Oulu ollâopâttuv oovcád rehtor.

Tääl tooimâst leijee rehtor mekaanlii prooseestekniik professor Jouko Niinimäki lii toimâm Oulu ollâopâttuv rehtorin kyehti toimâpaje ive 2015 rääjist.

Käldee:

– Oulun yliopiston uudeksi rehtoriksi on valittu Arto Maaninen (www.oulu.fi)

Kove: Mikko Törmänen

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Tanska áigu luoppâđ ”vaanhimtohálâšvuođâ” iskosijn ruánááeennâmlijn perruin

Tanska haldâttâs lii almottâm, ete tot áigu luoppâđ kištâlemvuálásij "vaanhimtohálâšvuođâ" iskosij kevttimist tagarijn Tanskaast ässee ulmuin, kiäin lii ruánááeennâmlâš tuávááš. Taah psykologisiih iskoseh läävejeh...

Argentiina kuáđá Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO

Argentiina president Javier Milei almottij kuovâmáánu 5. peeivi, ete Argentiina áigu kyeđđiđ Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO. Almottâs poođij kyehti oho ton maŋa ko Ovtâstum staatâi...

Kirjeárvuštâllâm: Ij lah ko vyelgiđ

Ij lah ko vyelgiđ lii nuorâikirje, mon lii čáállám Ann-Helén Laestadius. Tot lii algâalgâlávt čallum ruotâkielân. Uáivipersovn lii 19-ihásâš Johannes. Sun ij tieđe, maid sun...

Säämimuseo Siida puávdee siärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân

Säämimuseo Siida puávdee sämisiärvus mieldi valjiđ tiiŋgâid vuáđučáitáldâhân. Museo väljee sämmilâštiiŋgâid Siida vuáđučáitálduv siärvusvitriinân oovtâst siärvusáin. Taan tove uáinusân peesih Tave-Pohjanmaa museo skeŋkkim sämitiiŋgah,...

Yle Sáámán usâškyeteh uđđâ hoovdâ – Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis

Yle Sáámán usâškyeteh forgâpalij uđđâ hoovdâ. Yle Säämi tááláš hovdâ Maiju Saijets lii ciälkkám jieijâs luovâs pargostis cuáŋuimáánu rääjist. Sun lii lamaš uáppuluámust vyesimáánu...