EU hamâneh kieđâvuššii 3,4 miljard tonnid raahti ive 2024

Ive 2024 Euroop union merâhamâneh kieđâvuššii 3,4 miljard tonnid raahti. Loho lii suullân siämmáš ko ive 2023. Majemui love ive alemus meeri lii 3,6 miljard tonnid ive 2019.

Puoh enâmustáá raahti, 397 miljovn tonnid, kieđâvušâi Rotterdam haammân Vuáládâhenâmijn. Čuávuvâžžân poođij Antwerpen–Zeebrugge haammân Belgiast (244 miljovn tonnid).

Love stuárráámuu haammân juávhust nelji haammân kieđâvuššii ive 2024 eenâb raahti ko ive 2023. Puoh enâmustáá raahti meeri lasanij Valencia (+3,6 %) já Algeciras (+2,6 %) hamânijn Espanjast. Nube tááhust Constanța haammân Romaniast (-14,3 %) já Gdańsk haammân Puolast (-11,0 %) almottii stuárráámuu kiäppánmist.

Tavlustâh EU love stuárráámuu haammân kieđâvuššâm raahtist iivij 2023 já 2024
EU love stuárráámuu haammân kieđâvuššâm rahti iivij 2023 já 2024. Kove: Valtteri Valkeapolku

Euroop union válduhamâneh kieđâvuššii puoh enâmustáá energiapuovtâdâsâid. Keđgičiiđâ já ruškisčiiđâ sehe algâoljo já eennâmkaasu uási olesraahtist lâi 19 prosentid. Nubben pottii nälistittum energiapuovtâdâsah (16,5 %). Ruukipuovtâdâsâi uási lâi 7,4 %. Kemikaalij, kumi, lastik já váimuspuáldimamnâsij uási lâi 7,2 %. Eennâmtuálu, miäcástem, kuálástem já meccituálu puovtâdâsah västidii 6,3 prooseent uásist. Purrâmušâi, juhâmušâi já tubbáák uási vist lâi 4,9 %. Suulân kuálmádâs olesraahtist lijjii eres puovtâdâsah.

Käldee:

EU ports handled 3.4 bn tonnes of freight in 2024 (ec.europa.eu)

Kove: Niels Johannes (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Maaŋgah čyeigeeh lopâttii karrieeris Aanaar Juvduu­vääri saaveeh­lätteid

Aanaar SM‑kištoin kištoviehâ peesâi uáiniđ maaŋgâ valastâllee karrieer loopâ, ko áámmátlâš čuoigâm nuuvâi aainâs-uv Krista Pärmäkoskist, Katri Lylynperäst, Perttu Hyvärisiist já Markus Vuorelast. Juáháš...

WHO: Uđđâ malaria­taalhâs umogáid lii tuhhiittum

Maailm tiervâsvuotâornijdume WHO lii tuhhiittâm vuosmuu eromâšávt eskenšoddâm umogáid uáivildum malariatalkkâs. Malaria lii čuoškâi levâttem trooppisâš tavdâ, mii lii Afrikist eromâš koddee puácuvuotâ. Ive 2024...

Kolgâččij porgâškyettiđ

Pärnin mun luuhim ennuv. Muštám ko eellim kirjeráájust já kuoddim pááikán ennuv kiirjijd. Toh makkuuttii muu, jeđđejii-uv. Lâi uáli jo jiäráskittee luuhâđ puoh ”Neiti...

Anarâš aavis taarbâš kesičalluid

Taam čalluu čälidijn láá pessijááh. Aavis jurduuh láá kuittâg jo kesiluámust, suullân kesi-syeinimáánust. Toimâtteijeeh tarbâšeh luámu, mut Anarâš aavis liijká ferttee almostuđ. Kesiluámu várás...

Taažâ ive museo 2026 lii Saemien Sijte

Maadâsämmilâš museo já kulttuurkuávdáš Saemien Sijte lii väljejum Taažâ ive 2026 museon. Palhâšume juohhui aalmuglii museočuákkimist Kirkkonjaargâst cuáŋuimáánu 14. peeivi. Áinon maadâsämmilâžžân museon Saemien...