EU hamâneh kieđâvuššii 3,4 miljard tonnid raahti ive 2024

Ive 2024 Euroop union merâhamâneh kieđâvuššii 3,4 miljard tonnid raahti. Loho lii suullân siämmáš ko ive 2023. Majemui love ive alemus meeri lii 3,6 miljard tonnid ive 2019.

Puoh enâmustáá raahti, 397 miljovn tonnid, kieđâvušâi Rotterdam haammân Vuáládâhenâmijn. Čuávuvâžžân poođij Antwerpen–Zeebrugge haammân Belgiast (244 miljovn tonnid).

Love stuárráámuu haammân juávhust nelji haammân kieđâvuššii ive 2024 eenâb raahti ko ive 2023. Puoh enâmustáá raahti meeri lasanij Valencia (+3,6 %) já Algeciras (+2,6 %) hamânijn Espanjast. Nube tááhust Constanța haammân Romaniast (-14,3 %) já Gdańsk haammân Puolast (-11,0 %) almottii stuárráámuu kiäppánmist.

Tavlustâh EU love stuárráámuu haammân kieđâvuššâm raahtist iivij 2023 já 2024
EU love stuárráámuu haammân kieđâvuššâm rahti iivij 2023 já 2024. Kove: Valtteri Valkeapolku

Euroop union válduhamâneh kieđâvuššii puoh enâmustáá energiapuovtâdâsâid. Keđgičiiđâ já ruškisčiiđâ sehe algâoljo já eennâmkaasu uási olesraahtist lâi 19 prosentid. Nubben pottii nälistittum energiapuovtâdâsah (16,5 %). Ruukipuovtâdâsâi uási lâi 7,4 %. Kemikaalij, kumi, lastik já váimuspuáldimamnâsij uási lâi 7,2 %. Eennâmtuálu, miäcástem, kuálástem já meccituálu puovtâdâsah västidii 6,3 prooseent uásist. Purrâmušâi, juhâmušâi já tubbáák uási vist lâi 4,9 %. Suulân kuálmádâs olesraahtist lijjii eres puovtâdâsah.

Käldee:

EU ports handled 3.4 bn tonnes of freight in 2024 (ec.europa.eu)

Kove: Niels Johannes (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Čiččâm sierâ puurrâm­miellâd – Maid toh halijdeh muštâliđ purâ­­deijei?

Tiettih-uv tun, et ulmust pyehtih leđe maaŋgâmuđusiih puurrâmmielah? Mun oppim taam ko luuhim Anu Tevanlinna kirje Hyvinvointia mielelläsi (2020. Jyväskylä: Atena kustannus oy). Tääl ááigum...

Anarâškielâ servi tiävdá 40 ihheed juovlâ­máánust – juhlij vuávám álgá

Anarâškielâ servi lii toimâm 40 ihheed juovlámáánu 5. peeivi. Seervi kuhesáigásâžžân toimân lii lamaš kielâpiervâltoimâ. Ton lasseen servi lii kuástidâm Anarâš-loostâ, nuorâi- já párnáikirjálâšvuođâ,...

OA lii tuhhiittâm uđđâ maailm­káártá

Ovtâstum aalmugeh (OA) lii tuhhiittâm uđđâ maailmkáártá, mon ulmen lii faallâđ Enâmist vuoigâlub kove ko ovdil. Uđđâ Equal Earth ‑projektiost mittokaavah láá viggum oovdânpyehtiđ...

Uđđâ maister­ohjelm puáhtá algâ­aalmugij ellee­kove Laapi ollâ­opât­tâhân

Laapi ollâopâttuvvâst lii čohčâmáánu aalgâst vuálgám joton uđđâ maisterohjelm Arctic Indigenous Cinema. Eromâšávt algâaalmug­elleekován vuáijoo škovliittâs ovtâstit keevâtlii elleekoverähtim, akateemisii tutkâm já algâaalmugij jieijâs...

Suomi.fi sämi­kielâg palvâlus­usât­tuvâst uárne­juv­voo oho keččin oovdân­pyehtim­tilá­lâš­vuotâ

Suomi.fi-uuccâmsiijđo uđđâ sämikielâg palvâlususâttâh oovdânpuáhtoo Teamsist 22.9. tijme 13–14 taan liiŋkâ tyehin. Tilálâšvuođâst puáhtá koijâdâllâđ já finniđ lasetiäđuid palvâlususâttuvâst. Toos ij taarbâš almottâttâđ muuneeld. Palvâlususâttâh čuággá oohtân...