EU hamâneh kieđâvuššii 3,4 miljard tonnid raahti ive 2024

Ive 2024 Euroop union merâhamâneh kieđâvuššii 3,4 miljard tonnid raahti. Loho lii suullân siämmáš ko ive 2023. Majemui love ive alemus meeri lii 3,6 miljard tonnid ive 2019.

Puoh enâmustáá raahti, 397 miljovn tonnid, kieđâvušâi Rotterdam haammân Vuáládâhenâmijn. Čuávuvâžžân poođij Antwerpen–Zeebrugge haammân Belgiast (244 miljovn tonnid).

Love stuárráámuu haammân juávhust nelji haammân kieđâvuššii ive 2024 eenâb raahti ko ive 2023. Puoh enâmustáá raahti meeri lasanij Valencia (+3,6 %) já Algeciras (+2,6 %) hamânijn Espanjast. Nube tááhust Constanța haammân Romaniast (-14,3 %) já Gdańsk haammân Puolast (-11,0 %) almottii stuárráámuu kiäppánmist.

Tavlustâh EU love stuárráámuu haammân kieđâvuššâm raahtist iivij 2023 já 2024
EU love stuárráámuu haammân kieđâvuššâm rahti iivij 2023 já 2024. Kove: Valtteri Valkeapolku

Euroop union válduhamâneh kieđâvuššii puoh enâmustáá energiapuovtâdâsâid. Keđgičiiđâ já ruškisčiiđâ sehe algâoljo já eennâmkaasu uási olesraahtist lâi 19 prosentid. Nubben pottii nälistittum energiapuovtâdâsah (16,5 %). Ruukipuovtâdâsâi uási lâi 7,4 %. Kemikaalij, kumi, lastik já váimuspuáldimamnâsij uási lâi 7,2 %. Eennâmtuálu, miäcástem, kuálástem já meccituálu puovtâdâsah västidii 6,3 prooseent uásist. Purrâmušâi, juhâmušâi já tubbáák uási vist lâi 4,9 %. Suulân kuálmádâs olesraahtist lijjii eres puovtâdâsah.

Käldee:

– EU ports handled 3.4 bn tonnes of freight in 2024 (ec.europa.eu)

Kove: Niels Johannes (Wikimedia Commons)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Ruošâ máhđulâš uásá­listem aalmugij­koskâsii jieŋâ­skiärun lii tovât­tâm korrâ vuástá­listem

Vástuppeeivi Valastâllâm aalmugijkoskâsâš áánnum­tuámustovli CAS meridij, ete Aalmugijkoskâsâš jieŋâskiärru­litto IIHF ferttee tállán toohâđ máhđulâžžân tom, ete Ruoššâ máccá aalmugijkoskâsii jieŋâskiärru­tooimân. Miärádâs lii finnim ennuv...

Koroneia-jävri Kreik­kaast lii lappuu­min šoŋŋâ­dâh­nu­bás­tus tiet

Koroneia-jävri, ovdil ohtâ Kreika vijđásumos jaavrijn, lii lamaš jotelávt lappuumin majemui iivij. Vala love ihheed tassaaš Koroneia lâi nyevt 34,4 neljihâškilomeetter stuárusâš. Tääl tot...

Afrikist jo paijeel 10 000 ebola­njuá­mumid

Afrikist láá vuottum taan ive jo paijeel 10 000 ebolanjuámumid, moh iänááš tiättojeh Kongo demokraatlii täsivääldi nuorttâuásist. Masa 5 000 olmožid láá jáámmám taavdân. Kongo lasseen ebolanjuámumeh...

Äʹrbb-haahâ vuálgá joton Suomâ Sämi­tig­geest: Ulmen ohtâ­sâš stra­tegia kult­tuur­áárbán já ärbi­vuá­válii tiätun

Suomâ Sämitiggeest lii vuálgám joton Äʹrbb-haahâ, muštâl Sämitigge tiäđáttâsâstis. Haahâ olášuttoo ohtsâšpargoost Taažâ Sämitiggijn, já tom ruttâd Interreg Aurora ‑ohjelm. Raajijd rastaldittee haavâ ulmen...

Oulankajuuvâst kiävt­tojii robo­teh já taho­jiermi juhâ­pirrâs tutkâ­mist

Čohčâmáánu loopâst Tuurku ollâopâttuv totkeeh já Eennâmmittedem­lágádâs päikkitiätu­kuávdáš (FGI) testajii Oulankajuuvâ Jäkälämutkast njunošteknologia, moin puáhtá tutkâđ juhâpirrâs nubástusâid hirmâd jotelávt já tárkká. Juhâpiirâs tutkui droonijguin, jiešráđálávt vyeijee...