Rotterdam elleikärdi Blijdorp muurâšt: Bokito-gorilla lii jáámmám

Rotterdam elleikärdi muurâšt Vuáládâhenâmijn: ton peeggâlmumos ässee, silbâselgigorilla Bokito, lii jáámmám nohádittem ääigi. Elleikäärdi hovdâ Erik Zevenbergen tieđeet Bokito jämimist návt:

Bokito-gorilla jaamij Blijdorp elleikäärdist vyerdihánnáá cuáŋuimáánu 4. peeivi. Bokito lâi lamaš illávaje jo pasepeeivi rääjist. Vuossaargâ ton suándi tutkui já tot onnui pyerebeht čalmeest. Majebaargâ ton tile ij lamaš ollágin puáránâm. Tondiet elleituáhtár meridij tutkâđ tom pyerebeht, noháditij tom já adelij toos suonân kolgos. Bokito jaamij nohádittem ääigi. Jäämmimsuijâ ij lah vala čielgâm, já äšši totkoo. Gorillajuávkku muurâšt čuuvtij njunošis monâttem. Meiddei pargeeh já eromâšávt gorillai tipšooh láá soroliih.

Bokito šoodâi njuhčâmáánu 14. peeivi 1996 Berlin elleikäärdist. Ive 2005 Bokito sirdui Rotterdam elleikáárdán Euroop näliohjelm keežild. Ive 2007 Bokito lâi maailm uđđâsijn ko tot kárgái gorillasuollust já suorgâttij ulmuid. Tot ruotâi pirrâ elleikäärdi tassaaš ko elleituáhtár noháditij tom nohádittemtavgijn elleikäärdi raavvâdviäsust. Ohtâ nissoon ruásnului viärráht Bokito volliittem keežild já kaartâi čuopâduđ luhhii. Kárgám maŋa Bokito tolvui maassâd gorillasuollui, mon koolgâi tivodiđ já nonniđ ton várás, amas kárgáámeh tábáhtuđ uđđâsist. Taan tábáhtus maŋa hollandkielân šoodâi uđđâ eđâldâh eromâš noonâ tiŋgáid: ”Bokito-proof” ađai Bokito-čaavdes.

Bokito finnij elleikäärdist maajeeldpuátteid já tast šoodâi sosiaallâš peerâores. Tot meid tuhhiittij ”piämmukaandâ”, mii lii uáli epitáválâš gorillaid. Bokito toolâi gorillaperrust oornig já almolii ráávhu.

Käldee:

– Gorilla Bokito overleden (www.diergaardeblijdorp.nl)

Kove: Edo Emmerig (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Koroneia-jävri Kreik­kaast lii lappuu­min šoŋŋâ­dâh­nu­bás­tus tiet

Koroneia-jävri, ovdil ohtâ Kreika vijđásumos jaavrijn, lii lamaš jotelávt lappuumin majemui iivij. Vala love ihheed tassaaš Koroneia lâi nyevt 34,4 neljihâškilomeetter stuárusâš. Tääl tot...

Afrikist jo paijeel 10 000 ebola­njuá­mumid

Afrikist láá vuottum taan ive jo paijeel 10 000 ebolanjuámumid, moh iänááš tiättojeh Kongo demokraatlii täsivääldi nuorttâuásist. Masa 5 000 olmožid láá jáámmám taavdân. Kongo lasseen ebolanjuámumeh...

Äʹrbb-haahâ vuálgá joton Suomâ Sämi­tig­geest: Ulmen ohtâ­sâš stra­tegia kult­tuur­áárbán já ärbi­vuá­válii tiätun

Suomâ Sämitiggeest lii vuálgám joton Äʹrbb-haahâ, muštâl Sämitigge tiäđáttâsâstis. Haahâ olášuttoo ohtsâšpargoost Taažâ Sämitiggijn, já tom ruttâd Interreg Aurora ‑ohjelm. Raajijd rastaldittee haavâ ulmen...

Oulankajuuvâst kiävt­tojii robo­teh já taho­jiermi juhâ­pirrâs tutkâ­mist

Čohčâmáánu loopâst Tuurku ollâopâttuv totkeeh já Eennâmmittedem­lágádâs päikkitiätu­kuávdáš (FGI) testajii Oulankajuuvâ Jäkälämutkast njunošteknologia, moin puáhtá tutkâđ juhâpirrâs nubástusâid hirmâd jotelávt já tárkká. Juhâpiirâs tutkui droonijguin, jiešráđálávt vyeijee...

Tutkâmuš: Stuár­ráá­mus uási uccâ já koskâ­mat­sijn luu­dijn vär­re­jeh iho

Nelji viiđâ uccâloddáást värrejeh iho. Taat čiälgá maailmvijđosii tutkâmušâst, mii tohhui neelji eennâmuásist. Tutkâmušâst lijjii fáárust 56 uccâ já koskâmatsâžžâd loddešlaaijâd. Tutkâmušâst koskâmiärálávt 82 prosentid...