Rotterdam elleikärdi Blijdorp muurâšt: Bokito-gorilla lii jáámmám

Rotterdam elleikärdi muurâšt Vuáládâhenâmijn: ton peeggâlmumos ässee, silbâselgigorilla Bokito, lii jáámmám nohádittem ääigi. Elleikäärdi hovdâ Erik Zevenbergen tieđeet Bokito jämimist návt:

Bokito-gorilla jaamij Blijdorp elleikäärdist vyerdihánnáá cuáŋuimáánu 4. peeivi. Bokito lâi lamaš illávaje jo pasepeeivi rääjist. Vuossaargâ ton suándi tutkui já tot onnui pyerebeht čalmeest. Majebaargâ ton tile ij lam ollágin puáránâm. Tondiet elleituáhtár meridij tutkâđ tom pyerebeht, noháditij tom já adelij toos suonân kolgos. Bokito jaamij nohádittem ääigi. Jäämmimsuijâ ij lah vala čielgâm, já äšši totkoo. Gorillajuávkku muurâšt čuuvtij njunošis monâttem. Meiddei pargeeh já eromâšávt gorillai tipšooh láá soroliih.

Bokito šoodâi njuhčâmáánu 14. peeivi 1996 Berlin elleikäärdist. Ive 2005 Bokito sirdui Rotterdam elleikáárdán Euroop näliohjelm keežild. Ive 2007 Bokito lâi maailm uđđâsijn ko tot kárgái gorillasuollust já suorgâttij ulmuid. Tot ruotâi pirrâ elleikäärdi tassaaš ko elleituáhtár noháditij tom nohádittemtavgijn elleikäärdi raavvâdviäsust. Ohtâ nissoon ruásnului viärráht Bokito volliittem keežild já kaartâi čuopâduđ luhhii. Kárgám maŋa Bokito tolvui maassâd gorillasuollui, mon koolgâi tivodiđ já nonniđ ton várás, amas kárgáámeh tábáhtuđ uđđâsist. Taan tábáhtus maŋa hollandkielân šoodâi uđđâ eđâldâh eromâš noonâ tiŋgáid: ”Bokito-proof” ađai Bokito-čaavdes.

Bokito finnij elleikäärdist maajeeldpuátteid já tast šoodâi sosiaallâš peerâores. Tot meid tuhhiittij ”piämmukaandâ”, mii lii uáli epitáválâš gorillaid. Bokito toolâi gorillaperrust oornig já almolii ráávhu.

Käldee:

– Gorilla Bokito overleden (www.diergaardeblijdorp.nl)

Kove: Edo Emmerig (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Kárbáin Lemmest

Čällee: Heidi Mattus Kesiluámuh já luámuvuáváámeh: Kuus, moin já mon kooskâst? Nabai mon kuhháá? Talle ko vala porgim tuuriistpargoin, must lâi kiđđuv cuáŋui- já vyesimáánu ääigi...

Maailm olmooš­loho lii juksâm 8,3 miljard rääji – Savâstâllâm lijge­aalmu­gistmist máccá

Maailm olmoošloho lii pajanâm 8,3 miljard ulmui. Ovtâstum aalmugij adai OA olmoošlohon vuáđuduvvee rekinistmeh ennusteh, et maailm ässeeloho lii kesimáánust 2026 váhá paijeel 8,29...

Vala ohtâ merâ­mätki Hailuoton

Merâmääđhih autotampâiguin Oulunsalo Riutunkari já Hailuoto kieldâ kooskâst láá pááccám historján. Talle ko uuđâs autotaampâi jotoluv nuhâmist poođij, te šoodâi huáppu kolliđ suollust vala ohtii...

Tiervâpuáttim Liäibum­blogin!

Lieggâsávt tiervâpuáttim uđđâ blogin! Maailm lii tievâ puohmuđusijn reseptijn eenâblovokielân, mut ucceeblovokielân toh iä oro kavnuumin. Taat Liäibumblogi nubástit ääši. Blogi ulmen lii uápistiđ lohhee...

Ulloläigi maarsu­soksâmijn – luhostuvá-uv?

Taan kiiđâ mun halijdim keččâliđ maidnii uđđâsijd: mun aigum uápásmuđ snäldein panemân. Vâi tast ličij váhá lase hástu já hitruuvuotâ, te almottâttim taggaar kietâtyejikuursân,...