Mansikkapaikka lekkâsem – vises keesi merkkâ Avelist

Vises keesi merkkâ Avveel markkânist lii ain Mansikkapaikka-vyebdimsaje lekkâsem. Mun ostim tobbeen eennâmmuorjijd, já toh lijjii maailm pyeremuuh.

Vyebden láin talle Minna Aintila já Milja Pyykkönen. Minna muštâl, et sun parga tälviv turismáin, já tääl keessiv sun vuábdá Mansikkapaikkast. Milja lii kesipargee.

Omâsteijee Harri Taunila muštâl Anarâš aavisân, et Mansikkapaikka lekkâs jyehi ive ain jonsahpeivioho vuossaargâ. Mansikkapaikkast puáhtá uástiđ muorjijd já vorâs ruonnâsijd. Vyebdim nohá porgemáánu pelimudo suulâin, motomin maŋeláá, motomin tolebiššáá. Ávusorroom lii kiddâ muorjij sáppumist já laddâmist já tast, mon kuhháá myerjih já vorâs ruonnâseh toimâttuvvojeh.

Áilu Valle oostij Mansikkapaikkast eennâmmuorjijd.

Harri Taunila muštâl, et ávuseennâm myerjih láá eidu tääl nurrum, nuuvt et Mansikkapaikka vuábdá taid vala pelnub oho. Vyerdimist lii, et taan keesi vyebdim nohá jo ovdil porgemáánu pelimudo.

Mun koijâdâm, maht já kost sij finnejeh njaalgâ muorjijd já šaddoid.

Harri Taunila muštâl, et eennâmmyerjih puátih suu päikkikuávlust Vesantost. Luámáneh já sareh puátih taan keesi Ruávinjaargâst. Kirsikeh já miestâsareh puátih olgoenâmijn. Muorjij tááhust Taunila kuittâg viggá päikkieennâmlii puovtâdmân.

Heertah puátih Turku aldasijn, Paimiost já Sauvost.

Potásijn Taunila muštâl, et toh láá kuávččáin pajedum potáseh, adai toh iä pajeduu ollágin mašináin. Tondiet toh láá váhá tivrâsuboh ko käävpi potáseh. Viljâlemtekniik lii alda luáná, mut Taunila ij kuittâg mááinu taid luánápotásin tondiet ko toh iä lah putes luánáteknikáin šoddâdum. Sun muštâl, et kuáhčápotásij kuori lii čavos, ko vist mašináin pajedum potásij kuori maŋgii cuovkkân pajedem ohtâvuođâst.

Harri Taunila lii meid tobdos tast, et suu myerjiauto jotá pirrâ Tave-Suomâ. Ulmuuh vyerdih suu myerjiauto ain čuuvtij.

– Taat lii jo puáris, uápis toimâvyehi. Näävt mun lam porgâm jo maŋgâlov ihheed, sun muštâl.

Koveh: Marja-Liisa Olthuis

Kommenteh

Čääli komment

Kirjoita kommenttisi!
Kirjoita nimesi tähän

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Tanska parlament meridij Kooraan puáldim kieldimist

Tanska parlament lii tuhhiittâm laavâ, mii kiäldá oskoldâhlij tevstâi puáldim kirjen. Keevâtlávt taat meerhâš Kooraan puáldim kieldim. Koranij puáldim lii tijmá tovâttâm ennuv liävuttemesvuođâid...

Uđđâ nooveelantologia lii almostum anarâškielân

Anarâškielân lii almostum uđđâ nooveelantologia, mon novellijd anarâškielâ sárnooh láá čáállám maaŋgâi iivij ääigi. Ton paječaalân lii väljejum Annika Pasasii čäällim nooveel paječaalâ ađai...

Suomâ juhlo jiečânâsvuođâpeeivi Presidentlanneest 6.12.2023

Täsivääldi president Sauli Niinistö tuáimá jiečânâsvuođâpeeivi juhlevuástáväldim išedin já váldá kálguinis Jenni Haukioin vuástá kuosijd Presidentlanneest koskoho, juovlâmáánu 6. peeivi 2023. Vuástáväldim teeman lii...

Väldikodáliih párnái jiečânâsvuođâpeivijuhleh Säätytalost Helsigist: Aanaar já Ucjuuvâ ovdâsteijei tobdoh määđhist

Pasepeeivi, juovlâmáánu 4. peeivi, párnááh viettii väldikodálijd párnái jiečânâsvuođâpeivijuuhlijd Helsigist Säätytalost. Staatârääđi laanan lijjii puávdejum Suomâ jyehi kieldâst kyehti loveihásii párnáá, kiäi šoddâmihe lii...

Kesimuštoh: maid porgâđ, ko šoŋŋâ lii tego Irlandist?

Návt čoovčâ já skaamâ ääigi lii hitruu muštâččiđ, mii puoh tábáhtui moonnâm keesi. Taan rááiđust mun muštâlâm, maggaar muu keesi lâi já magareh ääših...