Anarâškielâ servi toolâi ihečuákkim koskoho

Anarâškielâ servi toolâi ihečuákkim koskoho Sajosist. Seervist oovdiš fastâ stivrâ juátká. Saavâjođetteijen juátká Marja-Liisa Olthuis, värisaavâjođetteijen Miina Seurujärvi, čällen Saammâl Morottaja, jesânin já ruttâtuállen Iiris Kangas já jesânin Henna Tervaniemi. Värijesânin tuáimih Jukka Mettovaara (Marja-Liisa Olthuis värijeessân), Hannu Kangasniemi (Miina Seurujärvi värijeessân), Fabrizio Brecciaroli (Saammâl Morottaja värijeessân), Matti Morottaja (Iiris Kangas värijeessân) já Tiina Lehmuslehti (Henna Tervaniemi värijeessân).

Tehelumos nubástusah láá lostâalmostitmijn. Jis ruttâtile ij muttuu kiiđâ ääigi, te Anarâš-lostâ almostuvá taan ive tuše ohtii, já nubben numerin lii kalender, mon teeman šoddii kuđâlmeh. Kalender čáálá Susanna Kaartinen. Loostâš almostuvá kuohtii. Kuálmádin lostân almostuvá Anarâš aavis, mii peividuvvoo ucemustáá kulmii ohhoost. Tast kalgeh almostuđ páiháliih uđđâseh, Suomâ uđđâseh, maailm uđđâseh, blogih, sahhiittâlmeh, uáivilčalluuh já njunoščalluuh. Loostâid tooimât mediapargee Fabrizio Brecciaroli. Anarâš-loostâ já Lostii almostittemmeeri kepiduvvoo ruttâtile keežild: Anarâškielâ servi ij lah innig finnim ruttâdem Taikest lostâtooimâ várás, já tot kárttá almostittiđ loostâid tuše Sämitige torjuin. Aavis ráhtoo aalgâst suullân talgoovuoiŋáin. Aavis várás pálkkááttuvvojeh kyehti kesipargee toimâtteijei luámui ááigán. Aavis lii pieijum joton tondiet ko tuuđhâtmij mield toos lii älkkeb finniđ ruttâdem ko ovdebáá myenster mield härvibeht almostuvvee lostáid.

Taan-uv ive servi áigu kuástidiđ nuorâikiirjijd. Teddilmist lii Jukka Mettovaara jurgâlem Mehis Heinsaar kirje Hiärrá Paavvâl äigikirjeh. Čuávuvâžžân ovdil keesi almostuvá Henna Tervaniemi jurgâlus Timo Parvela kirjeest Ella Laapist. Maŋeláá čohčuv almostittojeh vala lase kirjeh. Juurdân lii almostittiđ suullân kuttâ kirje.

Servi vuábdá meid kielâpalvâlusâid tego jurgâlusâid já kielâtipšompalvâlusâid. Taat lii uđđâ palvâlus seervist.

Seervi ihemuštâlus 2022 já tievâslâš toimâvuávám 2023 almostuveh Anarâš-loostâst cuáŋuimáánust.

Kove: Fabrizio Brecciaroli

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Anarâš­kielâ servi uárnee Wiki­pedia-páájá Helsi­gist roovvâd­máánu loo­pâst

Anarâškielâ servi já Wikimedia Suomâ uárnejeh Wikipedia-páájá Helsigist 31.10.–1.11. tijme 9–18. Juurdân lii čäälliđ, tivvoođ já tievâsmittiđ Wikipedia-artikkâlijd, savâstâllâđ Wikipedia-pargoost já siärvustâllâđ anarâškielân. Seervist pääihi...

New Yorkist káátuh láá máálá­jum vielgâ­din jo miljovn nelji­hâš­meet­terid, vâi piirâs já tááluh čuás­kuččii

Maaŋgah korrâ pakkâpajeh keččâlâddii Maadâ- já Koskâ-Euroop moonnâm keesi. Maaŋgâi soojij liegâs lâi paijeel 40 cekkid. Ulâttâs 48,4 °C mittedui syeinimáánu pelimuddoost Sardiniast Italiast. Eellim...

Saturnus maadâ­náápán lii almos­tum jietâ­nâs love­čievâg

Saturnus áimukiärdán lii almostum hirmâd stuorrâ lovečievvâg häämi. Totkeejuávkku muštâlij kávnusist čohčâmáánu aalgâst, já puátuseh almostittojii Science Advances ‑loostâst. Riššoviirdij hammim polvâstielâs jorá Saturnus maadânäävi...

Uđđâ tutkâmuš muštâl lase afriklij oorjij álgupuátimist

Taan keesi aalmugijkoskâsâš totkeejuávkku almostitij tutkâmuš afriklij oorjij álgupuátimist. Tutkâmušâst selvâttui, lii-uv máhđulâš tiettiđ oorjij álgupuáttim tutkâmáin paanij isotoopijd já viärdádâlmáin taid Afrik isotoopáid. ”Ovdil...

OpenAI taho­jiermi lii máhđu­lávt čuávdám oovtâ váddá­sumos mate­maat­lijn čuol­mâin ubâ maail­mist

Tahojiermifinnodâh OpenAI iätá, ete ton totkeeh láá čuávdám tahojiermimallijn oovtâ matematik stuárráámuin čuolmâin. OpenAI mield toos monnii 88 tijmed, já toos kiävttojii nyevt 10 000...