Poolis já Jotolâh­torvo kocceem čaaitij čuolmâid párnái auto­maađ­hâšmist

Poolis já Jotolâhtorvo olášuttii čohčâmáánu loopâst torvopiergâskocceem čiččâm päikkikoddeest peivikiäjui aldasijn. Iänááš vaanhimeh onnii huolâ tast, ete párnááh mađhâšeh auto sáátust olmânáál. Kocemist ittii kuittâg meid čuolmah.

Kocemist käävci prosentid párnáin mađhâšii ollásávt torvopiergâsijttáá. Sist ij lamaš torvopoovijgin.

– Mun jiem ibbeerd, lii-uv koččâmušâst peerustmettumvuotâ vâi juurdâšmettumvuotâ, mutâ pärttitiileest hadde lii koorâs. Paifakkist kooccâm sáttá tovâttiđ párnážân jiegâvaarâ, jis sun ij lah kiddâ torvopeeŋkâst. Párnáást lii vuoigâdvuotâ mađhâšiđ torvolávt. Toh vaanhimeh, kiäh visásmiteh tom jyehi peeivi, ánsášeh kijttosijd, iätá Jotolâhtorvo ohtâvuotâhovdâ Eini Karvonen.

Kocemist huámášui meid, ete tain vuálá 4-ihásijn párnáin, kiäin lâi torvopiergâs, tuše peeli mađhâšii selgi moonnâmsuundán.

– Selgi moonnâmsuundán mađhâšem auto monnjâpeeŋkâst lii puoh torvolumos muulsâiähtu párnážân. Párnáá uáivi lii lussâd já niske lii herkki. Máhđulii suoččâmist toh finnejeh puoh pyeremuu torjuu taggaar peeŋkâst, mast selgi lii moonnâmsuundán, Karvonen muštoot.

Vuálá 135 cm kukkosii párnáást ferttee leđe olmâ torvopeŋkkâ

Laavâ mield páárnáš ferttee kevttiđ olmâ torvopeeŋkâ autost maađhâšdijnis ton räi, ete sun lii 135 cm kukkosâš. Vuálá 3-ihásâš páárnáš ij uážu kuássin mađhâšiđ persovn-, pakkeet‑ tâi kyermiauto sáátust torvopiergâsttáá.

Jotolâhtorvo kuittâg avžut, ete páárnáš čokkáá torvopeeŋkâst 150 cm kukkoduv räi já selgi moonnâmsuundán ucemustáá ton räi, ete sun lii 4‑ihásâš.

Käldee:

– Osa lapsista matkustaa autossa ilman minkäänlaista turvalaitetta (www.liikenneturva.fi)

Kove: Skica911 (Pixabay)

Kommenteh

Čääli komment

Čääli komment.
Čääli noomâd teehin.

Luuvâ meid

Uđđâsumos uđđâseh

Afrikist jo paijeel 10 000 ebola­njuá­mumid

Afrikist láá vuottum taan ive jo paijeel 10 000 ebolanjuámumid, moh iänááš tiättojeh Kongo demokraatlii täsivääldi nuorttâuásist. Masa 5 000 olmožid láá jáámmám taavdân. Kongo lasseen ebolanjuámumeh...

Äʹrbb-haahâ vuálgá joton Suomâ Sämi­tig­geest: Ulmen ohtâ­sâš stra­tegia kult­tuur­áárbán já ärbi­vuá­válii tiätun

Suomâ Sämitiggeest lii vuálgám joton Äʹrbb-haahâ, muštâl Sämitigge tiäđáttâsâstis. Haahâ olášuttoo ohtsâšpargoost Taažâ Sämitiggijn, já tom ruttâd Interreg Aurora ‑ohjelm. Raajijd rastaldittee haavâ ulmen...

Oulankajuuvâst kiävt­tojii robo­teh já taho­jiermi juhâ­pirrâs tutkâ­mist

Čohčâmáánu loopâst Tuurku ollâopâttuv totkeeh já Eennâmmittedem­lágádâs päikkitiätu­kuávdáš (FGI) testajii Oulankajuuvâ Jäkälämutkast njunošteknologia, moin puáhtá tutkâđ juhâpirrâs nubástusâid hirmâd jotelávt já tárkká. Juhâpiirâs tutkui droonijguin, jiešráđálávt vyeijee...

Tutkâmuš: Stuár­ráá­mus uási uccâ já koskâ­mat­sijn luu­dijn vär­re­jeh iho

Nelji viiđâ uccâloddáást värrejeh iho. Taat čiälgá maailmvijđosii tutkâmušâst, mii tohhui neelji eennâmuásist. Tutkâmušâst lijjii fáárust 56 uccâ já koskâmatsâžžâd loddešlaaijâd. Tutkâmušâst koskâmiärálávt 82 prosentid...

Vuáládâh­enâmij Fries­land eennâm­kode uđđâ miä­rá­dâs keni­git puoh kuávlu pár­náid máttáát­tâl­lâđ friisi­kielâ

Provinciale Staten van Fryslân (Friesland prooviins parlament) Vuáládâhenâmijn iäláskit friisikielâ pehtilis toimâigijn: friisikielâ puátá págulâžžân oppâamnâsin puoh párnáid puoh škoovlâin ubâ Friesland eennâmkoddeest. Ulmen...